Redakcijos atliktas tyrimas ir turimi dokumentai rodo, kad galimybių pasipelnyti atsirado, kai bendrovei pradėjo vadovauti dabar jau buvęs jos direktorius Nerijus Žilius. Telekomunikacijų kompanijose dirbęs vyras į šią kėdę buvo pasodintas 2012 metų pradžioje, o jau 2013-ųjų spalį atleistas. Oficialiai buvo paaiškinta: dėl plėtros ir investicinių projektų įgyvendinimo eigos trūkimų Vilniuje ir Vilniaus apskrityje.
Konkursinis detektyvas
2012 metų vasarą VAATC skelbė konkursą projekto „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ administravimo paslaugoms pirkti. Jame panoro dalyvauti keturios bendrovės, tačiau dviejų pasiūlymai nebuvo svarstomi, nes bendrovės neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiama, kad konkursą laimėjo Vilniuje registruota bendrovė „SICK Service“, pasiūliusi darbus atlikti už 98 tūkst. litų be PVM. Keliais tūkstančiais litų pigiau darbus atlikti pasiūliusi bendrovė „Jostra“ liko be nieko – jos pasiūlymas surinko kur kas mažiau naudingumo balų. Dvejų metų trukmės sutartis su konkursą laimėjusia bendrove buvo pasirašyta 2013-ųjų sausį.
„Pirmą kartą girdžiu, kad laimėjome tokį konkursą. Ką mes galime turėti bendra su sąvartynu? Mūsų bendrovė apskritai nedalyvauja gamybiniuose konkursuose“, – stebėjosi vienas iš „SICK Service“ savininkų Mindaugas Morkūnas. Pašnekovas dar suabejojo – gal kartais dokumentuose ne toks kaip jo bendrovės kodas parašytas, o gal verslo partneris ir kitas akcininkas ką nors už nugaros veikia? „Mūsų bendrovė užsiima tik renginių organizavimu ir prezentacija, garsiausias mūsų renginys – „Mados infekcija“, – sakė jis.
Taigi, jei „SICK Service“ nedalyvavo VAATC skelbtame konkurse, o oficialūs dokumentai rodo kitaip, ką tai galėtų reikšti? VAAT Pirkimų komisijos pirmininkė Vaida Baltaduonienė iš pradžių teigė, kad konkursą laimėjo būtent „SICK Service“. Paaiškinus, kad taip nėra, po kurio laiko ji pateikė tokią versiją: „Pildant dokumentus greičiausiai buvo įrašytas klaidingas įmonės kodas, kompiuteris automatiškai išmetė kitos bendrovės pavadinimą.“
Vis dėlto tokia V. Baltaduonienės pateikta versija sunku patikėti: oficialiuose dokumentuose įrašytas adresas, kuriuo „SICK Service“ nėra buvusi nei registruota, nei nuomojusi patalpas.
„Sumaišėme raides“, – pagaliau detektyvo paslaptį atskleidė V. Baltaduonienė ir patikslino, kad šimtatūkstantinės vertės konkursą laimėjo Vilniuje veikianti ir verslo konsultacijų paslaugas teikianti bendrovė SIKC, kurios buveinės adresas ir buvo įrašytas oficialiuose dokumentuose.
Dėjo į krūmus
VAATC projekto vadovas Egidijus Anulis redakcijai teigė nežinantis, kokius konkrečius darbus nuveikė SIKC, tik patikslino, kad buhalterijai buvo pateikta apmokėti maždaug 8 tūkst. litų sąskaita. „Sutartis sudaryta dvejiems metams, tačiau įgyvendinti projektą vėluojama“, – teisinosi E. Anulis, paklaustas, kodėl, praėjus metams, nematyti konkrečių paslaugų tiekėjo atliktų darbų.
Pasidomėjus, kokias konkrečias paslaugas teikė ir teiks bendrovė, SIKC direktorė Birutė Stačinskaitė ėmė vardyti: tai ir VAATC ryšių palaikymas su Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra, buhalterinių bei kitokių dokumentų tvarkymas. „Jums reikėtų kreiptis į šio projekto vadovę, ji sukonkretintų atliktus ir būsimus darbus“, – abstrakčiai kalbėjo B. Stačinskaitė ir patarė kalbinti jos pavaldinę projekto koordinatorę Aistę Juraškienę.
„Surašykite klausimus raštu. Taip liepė direktorė“, – pokalbis su A. Juraškiene buvo trumpas, tarytum su valstybinės institucijos tarnautoja. Tačiau į klausimus, kaip administruojamas VAATC projektas, ar yra subtiekėjai, A. Juraškienė taip ir neatsakė.
Surišti viena virvute
Savo pavardžių atskleisti nepanorę VAATC darbuotojai redakcijai teigė, kad minėtas šimtatūkstantinės vertės konkursas – tuometinio direktoriaus N. Žiliaus šeimos verslo dalis, o SIKC pasirinkta tik kaip priedangos bendrovė. „Neatsitiktinai oficialiuose dokumentuose bendrovių pavadinimai sumaišyti“, – teigė pašnekovai. N. Žilius bei jo žmona Ilma yra Vilniuje Upės g. 5 įsikūrusios bendrovės „Rezit“ akcininkai. Šioje trijų darbuotojų bendrovėje pluša ir buvusio Seimo nario, šiuo metu Vilniaus miesto tarybos nario Žilvino Šilgalio sutuoktinė Lina. Ž. Šilgalis neslėpė, kad jo šeimą sieja draugystė su Žiliais: „Ilma iš Telšių, kaip ir aš, ją pažįstu iš ankstesnių laikų.“
Kai Šilgaliai iš Tauragės persikėlė į Vilnių, L.Šilgalienė kurį laiką dirbo verslo bei juridinėmis konsultacijomis užsiimančioje bendrovėje „In Subsidium“ direktoriaus pavaduotoja. Direktorės pareigas šioje bendrovėje yra ėjui I. Žilienė.
Būdamas Seimo nariu, Ž. Šilgalis iš bendrovės „In Subsidium“ anksčiau nuomojosi automobilį „Mazda 3“, o vėliau persėdo prie naujo visureigio BMW X5 vairo. Pastarąjį automobilį „In Subsidium“ išperkamosios nuomos būdu tada nuomojo iš „Danske lizingo“. Sutartį bendrovės vardu, laikinai eidama jos direktorės pareigas, tada pasirašė L. Šilgalienė. „Lina su Ilma ir dabar dirba kartu“, – paklaustas apie „Rezit“, redakcijai tvirtino Ž. Šilgalis.
„In Subsidium“ įsikūrusi tuo pačiu adresu kaip ir „Rezit“. Vilniaus savivaldybė, kurios Tarybos narys yra Ž. Šilgalis, yra pagrindinė VAATC akcininkė.
Keisti paslaugų tiekėjai
Prieš paskiriant N. Žilių VAATC direktoriumi, centras buvo paskelbęs filtrato įrenginių pirkimo bei statybos konkursą. Pasiūliusi 3,14 mln. litų, konkursą laimėjo Kelmės rajone Tytuvėnuose registruota UAB „Angis“. „Taip reikėjo“, – redakcijai sakė VAATC Gamybos proceso tarnybos vadovas, tuo metu laikinai ėjęs direktoriaus pareigas Osvaldas Markevičius, paklaustas, kaip maisto produktais prekiaujanti, pramogų bei poilsio paslaugas teikianti bendrovė, neturinti nieko bendro su statybų verslu, galėjo laimėti tokį konkursą. Ką reiškia ištarti žodžiai „taip reikėjo“, pašnekovas nebuvo linkęs detalizuoti, bet pripažino, kad bendradarbiaujant su „Angimi“ neišvengta problemų. Vėluota įgyvendinti filtrato įrangos projektą, todėl pakviestas subrangovas – Latvijoje registruota bendrovė „Eureco“, kurios vienintelis akcininkas bei vadovas buvo kaunietis Vitalis Giržadas. Prezidentūros „auksinio tualeto“ iniciatoriaus O. Markevičiaus teigimu, ši bendrovė buvo vienintelė filtrato įrangą gaminančios firmos atstovė Baltijos šalyse.
„Angis“, kurios vadovas ir vienas iš savininkų Remigijus Buškus Liberalų ir centro sąjungos gretose yra nesėkmingai kandidatavęs į Kelmės rajono savivaldybės tarybą, jau anksčiau yra pasižymėjusi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre. Centras iš bendrovės pirko chemikalus beveik keturis kartus brangiau, negu jų buvo galima įsigyti ne per tarpininką, bet tiesiogiai iš chemikalais prekiaujančios bendrovės. Tąkart „Angis“ uždirbo maždaug 200 tūkst. litų grynojo pelno. Kas galėtų paneigti, kad į VAATC įsirangiusi „Angis“ patyrė tiek nuostolių?
Chemikalų verslas Vilniuje šįkart pasisekė to paties V. Giržado vadovaujamai Kaune registruotai bendrovei „Baltijos technika“ – ji chemikalų VAATC pardavė beveik už pusę milijono litų, nors jų buvo galima įsigyti perpus pigiau.
Neatitinka projekto?
Statybininkai juokauja, kad pelningiausi yra žemės darbai. Nei kas suskaičiuos, kiek lopetų grunto iškasta, nei kiek supilta.
N. Žiliui vadovaujant VAATC, Kazokiškėse buvo rengiama antroji sąvartyno sekcija. Darbams įpusėjus pastebėta, kad jie prasilenkia su techniniu projektu – apatinė sekcijos, užimančios maždaug keturis hektarus, dalis – net pusmetriu aukščiau, nei turėtų būti pagal statybos leidimą. Buvo organizuojami susitikimai su rangovu, samdyti techninės priežiūros specialistai, tartasi su Vilniaus miesto savivaldybės – pagrindinės VAATC akcininkės – vadovais. Sekcijos įrengimo darbai kuriam laikui net buvo sustabdyti. Tačiau 2013 metų pradžioje, nekreipiant dėmesio į šiuos neatitikimus, sąvartyno antrąją sekciją priėmimo komisija įvertino teigiamai.
„Aš priėmimo komisijoje nebuvau, manęs tokių dalykų neklauskite“, – sakė O. Markevičius, paklaustas, ar tikrai antroji sekcija yra seklesnė negu turėtų būti.
VAATC dėl šios „klaidos“ netenka galimybės šiukšlių priimti tiek, kiek planavo. Pavertus litais – tuo metu tai buvo 5–6 mln. litų nuostolis. Kadangi neseniai beveik dvigubai buvo padidintas šiukšlių priėmimo, vadinamas vartų, mokestis, nuostolis gali siekti net 15 mln. litų. Kita vertus, antroji sekcija turės būti uždaryta gerokai anksčiau, negu buvo planuota.
Apie keistus įvykius VAATC redakcija bandė paklausinėti ir buvusio direktoriaus N. Žiliaus, tačiau jis, tepasakęs, kad yra „ant slidžių“ kalbėti atsisakė. Ar tai buvo kriminalinis žargonas, ar ne, eksdirektorius nepasakė.
