Verslininkų abejingumas skolų prevencijos priemonėms dažnai apsunkina skolų išieškojimo galimybę. Skolų išieškojimo įmonės vis dažniau susiduria su bendrovėmis skolininkėms, kurioms jau yra paskelbtas bankrotas. Dėl susidariusios padėties lėčiau juda ir pačių skolų išieškojimo įmonių darbai.
„Pradėjus sklisti gandams apie krizę, ilgą laiką skolų išieškojimo rodikliai augo, vėliau stabilizavosi, o šiuo laikotarpiu, aiškių rezultatų dar nėra, kadangi didžioji dalis bylų juda gerokai lėčiau”, - teigia skolų išieškojimo kompanijos „Creditum” vadovas Kęstutis Petraitis. Anot jo, tokia padėtis susidarė dėl to, jog įmonėms dar nėra įprasta naudotis skolų prevencijos priemonėmis. „Apsidrausti nuo finansinių įsipareigojimų nevykdančių partnerių galima įvairiais būdais, tačiau dažniausiai veiksmų imamasi jau per vėlai“, - tvirtina p. Petraitis.
„Creditum“ direktorius verslininkams pataria, prieš sudarant verslo santykius, pirmiausia patikrinti būsimų partnerių finansinę ir statistinę informaciją: peržvelgti dominančios kompanijos balansą, artimiausio laikotarpio pelno – nuostolio ataskaitą ir kt. Tik įvertinus dominančios įmonės nekilnojamąjį turtą, skolų statusus, dalyvavimą teismuose, apyvartą ir darbuotojų skaičiaus kaitą, galima pradėti patikimą bendradarbiavimą.
Taip pat p. Petraitis pabrėžia, kad itin svarbu partnerių finansinę būklę nuolat stebėti, atnaujinti įmonės kreditingumo informaciją ir ypač domėtis teisminėmis procedūromis (jei tokios vyksta) bei nuosprendžiais. Taip kompanijos gali garantuoti, kad jų lėšos bus saugios, o poreikiui esant, laiku bus imtasi priemonių susigrąžinti skolas.
Verslininkus, į skolų prevenciją žiūrinčius nerimtai, skolų išieškojimo bendrovės perspėja, kad per pastaruosius metus augo ne tik įsiskolinusių įmonių skaičius, bet ir skolų dydžiai. „Creditum“ duomenimis 2007 metais vidutinė skola sudarė 5000 Lt., o 2008 metais ši suma pakilo iki 20 000 Lt; perduodamų išieškoti bylų skaičius padidėjo 104 procentais.
