„Vien pirmoji savaitė rodo, kad nedidelis pokytis apsiperkant gali virsti reikšmingu postūmiu švaresnės ateities link. Mūsų statistika rodo, kad per pirmąsias septynias liepos dienas pirkėjų įsigytų itin lengvų plastikinių maišelių skaičius yra beveik 5 kartus mažesnis už pernai metais sunaudotų maišelių savaitinį vidurkį“, – sako V. Budrienė.
Jau kelerius metus „Iki“ galima įsigyti daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms, kitiems smulkiems produktams. Įvedus pokyčius, prasidėjo jų pirkimo bumas – priklausomai nuo maišelio rūšies, paklausa per devynias liepos dienas išaugo 30-43 proc.
„Siekdami, kad šis pokytis pirkėjams būtų kuo lengvesnis, pateikėme patrauklių pasiūlymų, kuriais lankytojai mielai naudojosi. Išryškėjo ir pirkėjų favoritas – stipriausiai augo tinklinių maišelių pardavimai“, – pastebi tinklo komunikacijos vadovė.
Ką reikia žinoti apie naują tvarką
Nuo liepos 1 dienos prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse vienas itin lengvas plastikinis maišelis kainuoja 1 centą. Prieš sumokant už pirkinius nuo šiol reikia nurodyti, kiek maišelių pasiimta parduotuvėje. Savitarnos kasoje tą padaro pats pirkėjas, o paprastoje kasoje – kasininkas.
Už dalį maišelių ir toliau mokėti nereikia – dėl higienos reikalavimų lengvi plastikiniai maišeliai ir toliau nemokami mėsos bei žuvies produktams.
Kiekvienoje didesnėje parduotuvėje pirkėjai gali įsigyti popierinių, tekstilinių ir kitokių daugkartinio naudojimo maišelių arba atsinešti jau turimą daugkartinį maišelį. Be to, pirkėjams konditerijos ir kepinių skyriuose jau ilgą laiką siūlomi nemokami popieriniai maišeliai gaminiams be pakuočių įsidėti.
Prie tvarumo iniciatyvų pirkėjai greitai prisitaiko
V. Budrienės teigimu, nesusipratimų ar nesklandumų dėl pasikeitusių taisyklių parduotuvėse nekilo – žmonės buvo iš anksto informuoti apie pokyčius, lengvai randa alternatyvas, o „Iki“ darbuotojai yra pasirengę padėti lankytojams ir atsakyti į klausimus.
„Žmonių nusiskundimų ar kažkokių konflikto nebuvo. Savitarnos kasose retkarčiais pasitaiko, kad pirkėjams reikia priminti apie naują mokestį, tačiau tai nebūna piktybiniai atvejai. Natūralu, kad gali pasimiršti, dar turi susiformuoti įprotis. Bet iš tiesų žmonės palankiai žiūri į šį pokytį ir supranta, kodėl turėtume mažinti plastiko naudojimą“, – sako tinklo komunikacijos vadovė.
Ji pastebi, kad pirkėjai linkę palaikyti tvarumo iniciatyvas prekybos vietose. Pavyzdžiui, dar prieš dvejus metus mažojo „IKI Express“ formato parduotuvėse buvo pradėta prekiauti tik popieriniais pirkinių maišeliais, į tokius dedami ir pirkiniai „Iki“ elektroninėje parduotuvėje, o visose parduotuvėse jau prieš kurį laiką konditerijos gaminiams ir kepiniams yra skirti nemokami popieriniai maišeliai. Šiuos žingsnius, pasak V. Budrienės, pirkėjai sutiko palankiai, nebuvo prašymų grąžinti plastiką.
Tikslas – mažiau taršos
Praėjusiais metais Seimas priėmė sprendimą apmokestinti lengvus vienkartinius plastikinius maišelius visose mažmeninės prekybos vietose.
Viliamasi, kad taip bus mažinamas tokių maišelių naudojimas, kuris Lietuvoje yra intensyviausias Europoje. 2020 metų duomenimis, vienas lietuvis per metus sunaudojo 294 maišelius, kai tuo tarpu ES vidurkis yra 87.
Panašūs ribojimai, kuriais siekiama spręsti opią aplinkos taršos problemą, galioja įvairiose Europos ir kitų žemynų šalyse. Pavyzdžiui, neseniai Naujoji Zelandija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri visiškai uždraudė vienkartinius plastikinius maišelius prekybos vietose.
