Sausį kompensacijas gavo 127 tūkst. gyventojų, arba 95 proc. visų prašančiųjų, joms skirta 6,4 mln. eurų, antradienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Sausio mėnesio duomenys rodo, kad kompensacijos, nepriklausomai nuo to, kokiu kuru šildoma, yra prieinamos didesniam skaičiui Lietuvos gyventojų“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė Monika Navickienė.
Praėjusių metų sausį kompensacijų gavėjų buvo 90 tūkst., tam reikėjo 2,4 mln. eurų.
Šiemet kompensacijoms už šildymą skirta 15,9 mln. eurų – ar šios sumos užteks, paaiškės pasibaigus šildymo sezonui, sako ministerijos atstovai.
„Balandžio mėnesį galėsime prognozuoti, kiek reikėtų papildomų pinigų. Jeigu dabar skirtų pinigų neužteks, įstatyme yra saugikliai, galimybė lėšas skirti iš valstybės biudžeto“, – žurnalistams sakė ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
M. Navickienė neįvardijo, kiek gyventojų netektų teisės į kompensaciją, jeigu šildymui bus pritaikytas nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
„Svarbu suprasti, kad formulė nesikeičia, šildymui galima išleisti ne daugiau kaip 10 proc. pajamų, jeigu sąskaita sumažės, apsaugomos sumos dydis nesikeis. Esame skaičiavę, kiek žmonių galėtų netekti kompensacijos, bet tai reikštų, kad sumažėjusi šildymo sąskaita neviršytų 10 proc. pajamų“, – sakė ministrė.
Labiausiai kompensacijų prašymų skaičius augo Pagėgiuose, Trakuose, Palangoje, Kėdainiuose, Skuode, Vilniaus rajone, Šilutėje, mažiausiai – Alytaus rajone, Kazlų Rūdoje, Šiauliuose, Varėnoje, Pasvalyje ir Kretingos rajone.
Vilniuje sausį sulaukta 11,9 tūkst. prašymų (gruodį – 4,6 tūkst.), Kaune – 2,46 tūkst. (600 daugiau nei gruodį).
Nuo šių metų skiriant paramą taikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos (VRP) – vietoj 127 eurų nustatyti 256 eurai už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba vietoj 190 eurų – 384 eurai vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų.
