ES struktūriniai fondai priemone „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ finansavo atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimą bei naujų AEI efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimą ir diegimą pramonės įmonėse. ES investicijomis pasinaudojo beveik 170 įmonių, kurių projektams įgyvendinti buvo skirta daugiau nei 30 mln. Eur.
Viena iš sėkmingai ES investicijomis pasinaudojusių įmonių – medienos apdirbimu užsiimanti UAB „Asaja“. Apie tai kalbiname bendrovės „Asaja“ direktorių Sigitą Astrauską.
Pasinaudoję ES priemone „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, gavote lėšų įsirengti 200 KW saulės energijos elektrinę, ar tai pirmasis atsinaujinančios energijos šaltinis įmonėje? Kas paskatino tai padaryti?
Taip, pirmasis. Prieš teikdami paraišką elektrinės finansavimui, pasinaudojome kita ES finansavimo priemone „Auditas pramonei LT“. Auditorių rekomendacijos paskatino imtis tolesnių veiksmų, o ataskaitoje jau buvo didžioji dalis informacijos, kurią turėjome pateikti kartu su paraiška finansuoti saulės elektrinės statybas, tai žymiai palengvino darbą. Tiesa, prieš tai pirmoji idėja buvo statyti vėjo elektrinę, bet jai didesni reikalavimai ir teritorija mūsų buvo nelabai tinkama.
Kokią tiesioginę saulės energijos elektrinės naudą verslui pastebėjote?
Dabar ypač jaučiasi nauda, nes elektra pabrango, o sumokame tiek pat, kiek ir anksčiau. Įdiegus saulės elektrinę, ESO sumokame apie 50 proc. mažiau. Tiesa, kaip elektros energijos gamintojui, mokesčiai pabrango, bet viską susumavus, mokesčių našta tikrai ne tokia, kaip naudojantis įprastais elektros energijos šaltiniais.
Kaip ši investicija pasiteisino?
Planavome, kad investicija atsipirks per 2–3 metus. Su tokiomis elektros kainomis, manau, laisvai užteks ir dvejų metų. Iš pradžių buvau nusiteikęs skeptiškai, galvojau, jei pagaminsime bent 20 proc. elektros energijos bus labai gerai, bet saulėtomis dienomis pasiekiame ir 30, ir 32 proc.
Ar galėtumėte trumpai papasakoti, kaip atrodo jūsų saulės elektrinė?
100 kW plokštes dėjome ant stogų, o kitą 100 kW statėme vertikaliai. Vertikalios plokštės yra automatizuotos, jų padėtis dienos metu kinta pagal saulės spindulių kritimo kampą. Šios plokštės generuoja 30 proc. daugiau energijos nei stacionarios plokštės, kurias dėjome ant stogo. Ryte ir vakare automatizuotų plokščių pagaminamos energijos kiekis išlieka optimalus, o plokščių ant stogo našumas sumažėja.
Ar pasinaudojus šia ES struktūrinių fondų priemone padidėjo potencialas įmonės plėtrai? Galbūt optimizavus lėšas energijai, atsirado daugiau erdvės kitokioms investicijoms?
Taip, sumažėjus elektros išlaidoms, galėjome įsigyti naują įrangą. Investavome į naujesnę ir tvaresnę technologiją.
Kokių dar tvarumo principų laikotės įmonėje, ar planuojate įdiegti naujus ir kodėl?
Atnaujiname technologijas. Anksčiau tam pačiam darbui atlikti reikėjo penkių staklių, dabar – viską padaro vienos, kurias ir įsigijome po investicijos į saulės elektrinę. Žinoma, brangsta ir kuras, bet nauja technika yra ekonomiškesnė, mažiau kuro sąnaudų, todėl atsiperka.
Tvaresni ir ekonomiškesni
Pašnekovas džiaugėsi, kad taupant lėšas energijai, padaugėjo erdvės investicijoms, kurios leidžia įmonei plėstis ir tapti dar pažangesne ir tvaresne. Su saulės elektrinė UAB „Asaja“ net 30 proc. sumažina energijos suvartojimą iš neatsinaujinančių elektros šaltinių, kurie į aplinką išmeta šiltnamio efektą skatinančias CO2 dujas.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
