UAB „Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė pasakoja, kad paskelbus šauktinių sąrašą – darbinimosi rinkoje įsivyrauja stresas.
„Nors nuomonės dviprasmiškos, bet verslas vietoje nestovi, tad natūralu, kad iškyla bėdų. Kol kas mūsų klientai tikisi, kad sąrašuose esantys jų darbuotojai nebus vis dėlto pašaukti. Vieni svarsto, kad šaukimo numeris tolimas, kiti, kad gal dėl sveikatos nepraeis“, – komentuoja L. Gylienė.
Pašnekovė pastebi, kad šiuo metu ypač nukenčia besidarbinantieji.
„Patys kandidatai patiria stresą, bet yra tekę susidurti su įmonėmis, kurios prašė, kad nebūtų į darbo vietų kandidatų sąrašą įtraukiami tie, kurie įrašyti tarp šauktinių. Tai yra tarsi apsidraudimas, kad tik priėmus žmogų į darbą, netektų jo iš karto keisti“, – sako L. Gylienė.
Didžiausi išbandymai – IT sektoriuje
Viena paklausiausių specialybių Lietuvoje yra IT specialistas. Šios profesijos atstovų nuolatos trūksta, jų darbo specifika kintanti. Darbdaviai bijo, kad tokiam specialistui 9 mėnesiams išvykus iš darbo vietos, grįžus bus sunku priprasti prie pasikeitusių technologijų.
UAB „ZET technologijos“ plėtros direktorius Jonas Tirevičius pripažįsta, kad nepatogumų tikra kyla. Mat tai stabdo ir vykdomus projektus, ir kainuoja papildomus pinigus.
„Mes turime tas vietas saugoti, o ir programavimo srityje geri specialistai nesimėto. Kai išeina žmonės, kurių ir taip trūksta, kyla klausimas iš kur gauti naują darbuotoją. Ir pati darbuotojo paieška kainuoja. Be to, sunku rasti adekvatų žmogų, kuris norėtų tik pagal terminuotą sutartį dirbti“, – sako J. Tirevičius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad naujai atėjusiam darbuotojui taip pat reikia daugiau laiko priprasti prie darbo specifikos. Šią neigiamą pasekmę verslui mini ir L. Gylienė.
„Naują darbuotoją samdant ne tik padidėja kaštai, bet ir jis negali iš karto taip gerai dirbti, kaip prieš tai buvęs. Reikia ir apmokymų, ir laiko. Tuo labiau IT sektoriuje dirba jauni žmonės, o tie jauni dirbantys žmonės galvoja apie ateitį, turi įsipareigojimų, kai kurie turi pasiėmę paskolas. Tokį žmogų 9 mėnesiams išimti iš darbo rinkos nėra gerai. Pačios technologijos greitai vystosi, o tarnybos metu užsiimama tik fizine veikla, tad ir grįžusiam į darbą specialistui teks iš naujo adaptuotis“, – pasakoja L. Gylienė.
Pašnekovė pastebi, kad nors teisiškai žmogus po karinės tarnybos turi grįžti į sutartyje numatytą darbo vietą, praktiškai įmanoma, kad jie bus paskirti į žemesnes pareigas. „Gali kompetencijos keistis, projektai pasibaigti, pati darbo specifika per tuos 9 mėnesius gali būti pasikeitusi, tuomet darbuotojas priimamas atgal, bet į žemesnę poziciją“, – teigia L. Gylienė. UAB „Mediapark“ direktorius Povilas Redko kalba priešingai. Jis įsitikinęs, kad įmonė visada turi būti pasiruošusi netikėtam darbuotojų trūkumui.
„Kažkas turi eiti ir atlikti tą karinę tarnybą. Palyginčiau su tuo, jei žmogus pakliūtų į avariją ar ligoninę, iš verslo pusės visada rizika bus. Taigi tam kelių žmonių pradingimui turi būti pasiruošta. Be to, tas šauktinių kiekis santykinai nėra didelis“, – sako P. Redko.
Anot P. Redko, grįžęs geras IT specialistas nors ir nebedirbtų prie to paties projekto, bet būtų laukiamas. „IT versle vyksta žmonių „medžioklė“. Yra įprasta, kad darbuotojas gali už poros savaičių pereiti kitur, tai kariuomenė bent jau iš anksto įspėja“, – tikina P. Redko.
Įmonės didžiuojasi pareigą tėvynei atliekančiais darbuotojais
Pasak „Talent Lab“ direktorės, teigiamai atsiliepiančių darbdavių nėra tiek jau ir daug. Iš šios įmonės klientų, yra tik apie 2 proc. darbdavių, kurie ragina eiti į kariuomenę.
UAB „Vinted“ atstovė spaudai Emilija Astrauskaitė pasakoja, kad šiuo metu šauktinių sąraše – 4 „Vinted“ darbuotojai. „Pažvelgėme į tai šmaikščiai ir sukūrėme sveikinimą jiems. Žinoma, IT sektoriuje trūksta žmonių ir ypač tokių puikių darbuotojų. Tačiau, jei jiems teks atlikti tarnybą, tai palaikysime ir lauksime grįžtant į darbo vietą“, – teigia E. Astrauskaitė.
„Danske Bank“ komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta sako, kad šauktinių sąraše yra ir šios įmonės darbuotojų. Pagal įstatymus darbo vieta bus tikrai saugoma, tiesiog ar darbuotojas bus laikinai pakeičiamas, ar ne, priklausys nuo darbo pobūdžio.
„Manome, kad įmonei tai nesukels nepatogumų. Tai yra pareiga, kurią reikia vykdyti ir žiūrime į tai pozityviai“, – tikina V. Lopeta.
„Teo“ ir „Omnitel“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas taip pat teigiamai atsiliepia apie karo tarnybą bei teigia, kad darbuotojais, kurie ją atlieka – didžiuojamasi. Iš „Teo“ įmonių grupės trys darbuotojai šiuo metu atlieka privalomą karinę tarnybą. Jų darbo vietos saugomos, o vietoj jų priimtas vienas darbuotojas pagal terminuotą sutartį. Grįžę darbuotojai bus integruoti į tas pačias darbo vietas, iš kurių išėjo.
„Lietuvos draudimo“ personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė informuoja, kad šiemet sąrašuose 5 šios įmonės darbuotojai, o vienas praeitais metais išėjo į savanorius. Šių darbuotojų darbo vietos – saugomos.
9 mėnesiai – per ilgas laiko tarpas
„Talent Lab“ direktorė svarsto, kad 9 mėnesių laiko tarpas yra per ilgas dirbančiam žmogui. Jos siūlymu derėtų pagalvoti apie trumpesnį apmokymų laiką. Anksčiau buvo siūlyta atrinkti tik bedarbius, tačiau šio nutarimo nepriėmus, L. Gylienė siūlo diferencijuoti karo tarnybos atlikimo laiką pagal tai ar žmogus turi darbą, ar ne.
Jog derėtų atsižvelgti į rinkos situaciją, mano ir „ZET technologijos“ plėtros direktorius. Tačiau tuo pačiu ir pastebi, kad taip gali atsirasti spekuliacijų.
„Didžiausias nepatogumas yra tame, kad žmonės, kuriems dabar 25 metai, negalėjo tam pasiruošti. Žmonės jau yra tapę specialistais, kuriasi gyvenimą, o tada 9 mėnesiams atitrūksta nuo to. Tiesiog yra kvestionuojami principai, kaip ir kada tie įsigaliojimai įvesti“, – sako J. Tirevičius.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus atleidžiant darbuotoją nuo darbo, su šiuo darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje daromas įrašas dėl karo prievolės, o pasibaigus karo prievolės atlikimo laikui darbuotojas turi teisę grįžti į darbo sutartimi sulygtą darbą.
Karo tarnybos laikas neįskaitomas į darbo laiką, todėl už šį laikotarpį darbdavys darbo užmokesčio nemoka. Darbdaviams nėra nustatyta ir pareiga mokėti darbo užmokestį už tą darbo laiką, kai šauktiniams tikrinama sveikata ar jie vyksta į vietinę teritorinę karinę įstaigą.
