Dešimtą dieną vykstantis streikas jau „suvalgė“ maždaug 1–1,3 mlrd. Švedijos kronų (94–123 mln. JAV dolerių), pranešė bendrovė, tuo metu profsąjungų ir įmonės vadovybės derybos kol kas nesėkmingos.
Pasak vežėjos, jai jau teko atšaukti daugiau nei 2,5 tūkst. skrydžių, o tai paveikė 270 tūkst. keleivių.
Liepos 5 dieną – kitą dieną po to, kai beveik 1 tūkst. pilotų įsitraukė į streiką, – SAS paskelbė, kad, vykdydama persitvarkymo planą, Jungtinėse Valstijose pateikė prašymą pritaikyti jai bankroto apsaugos procedūrą.
„Dėl streiko kyla pavojus proceso pagal [JAV bankroto kodekso] 11-ąjį skyrių sėkmei ir galiausiai – įmonės išlikimui“, – pareiškė SAS bendrovės vadovas Ankas Van der Werffas (Ankas van der Verfas).
Jo teigimu, streikas taip pat „daro rimtą poveikį galimybėms sėkmingai įgyvendinti programą „SAS Forward“ – sąnaudų taupymo programą, kurią su sunkumais susidūrusi įmonė pradėjo vasario mėnesį.
SAS, turinti beveik 7 tūkst. darbuotojų, daugiausia Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, siekia pritraukti apie 9,5 mlrd. kronų naujo kapitalo.
Bendrovė teigia „turinti pakankamai likvidumo, kad artimiausiu metu įvykdytų savo verslo įsipareigojimus ir neprisiimtų naujų kapitalo formų“, tačiau perspėjo, kad grynųjų pinigų atsargos „labai greitai sumažės dėl besitęsiančio piloto streiko“.
Bendrovės pilotai streiką pradėjo praėjusią savaitę, nutrūkus deryboms su vadovybe.
Jie protestuoja prieš atlyginimų mažinimą, kurio reikalauja vadovybė ir kuris yra įtrauktas į restruktūrizavimo planą, skirtą užtikrinti įmonės išlikimą, bei prieš vežėjos sprendimą nebesamdyti per COVID-19 pandemiją atleistų pilotų.
Ši vasara apskritai yra sudėtinga Europos oro linijų bendrovėms ir oro uostų operatorėms, susiduriančioms su dideliu darbuotojų stygiumi.
Po didelio masto atleidimų prasidėjus COVID-19 pandemijai, dabar vežėjos ir oro uostus valdančios įmonės negali rasti pakankamai darbo jėgos daugelyje šalių.