Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir jų partnerių taikomos sankcijos Irano atžvilgiu – prekybos santykių ir finansinių paslaugų nutraukimas, naftos embargas ir tarptautinių banko sąskaitų įšaldymas – panašu, kad pagaliau duoda pirmuosius rezultatus. Irano valiuta rialas smarkiai susilpnėjo JAV dolerio atžvilgiu, šalį kamuoja didžiulė infliacija, o valdžios priemonės ekonomikos nuosmukiui sustabdyti sparčiai blėsta.
Valiutos nuosmukis
Griežtėjančios JAV bankų sankcijos ir ES draudimas importuoti Irano naftą privertė Irano rialo vertę JAV dolerio atžvilgiu smukti daugiau kaip 50 proc. Dar visai neseniai vieną JAV dolerį Irane buvo galima įsigyti už 24 tūkst. rialų (5,13 lito), tačiau pastarosiomis savaitėmis šis santykis buvo šoktelėjęs net iki 37,5 tūkst. rialų (8 litų) už dolerį.
Toks nuosmukis sukėlė vyriausybės politika nepatenkintų demonstrantų protestus netoli sostinės Teherano pagrindinės turgavietės. Per šiuos protestus policija sulaikė ne vieną valiutos keitėją, įtariamą spekuliuojant valiuta.
Nors Iranui tampa vis sunkiau pakelti šių sankcijų naštą, manoma, kad gatvių protestais ir augančiu gyventojų nepasitenkinimu gali pasinaudoti dabartinio šalies prezidento Mahmoudo Ahmadinejado politiniai oponentai. O šalies režimas sankcijomis naudojasi kaip ginklu prieš išsilavinusius ir iš dalies vakarietiškus rinkėjus, kurie sudaro vidurinę klasę.
„Nežinomybė dėl sankcijų, painūs valdžios pareiškimai ir išaugęs dėmesys galimai Izraelio atakai: visi šie veiksniai prisidėjo prie to, kad rinkoje įsivyrautų chaosas“, – lobelog.com rašo JAV Virdžinijos technologijos universiteto ekonomikos profesorius Djavadas Salehi-Isfahanis.Rialo nuosmukis mažina ir šalies pragyvenimo lygį. Nors šalyje nejaučiama kasdienių prekių trūkumo, importuojamų prekių kainos pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo ar tapo sudėtinga jų gauti.
Manipuliuoja subsidijomis
Irano vyriausybė dar 2010 metais pristatė pirmąją subsidijų reformą, kurią šalies vadovas pavadino „didžiausiu ekonomikos planu per pastaruosius 50 metų“. Pagal šią ekonominę sistemą vyriausybė gali subsidijuoti tam tikras esminių prekių kainas.
Šalies centrinis bankas šias prekes yra suskirstęs pagal prioritetus nuo 1 iki 10. Aukščiausias prioritetas suteiktas maistui ir medicinai – šioms prekėms taikomas oficialus užsienio valiutos kursas (12,26 tūkst. rialų (2,62 lito) už JAV dolerį).
Vis dėlto praėjusią savaitę Irano parlamentas nutarė apsvarstyti tolesnių subsidijų reformų planus. Vyriausybės oponentai tvirtina, kad pradėta reforma sukėlė šalyje infliaciją, ir kaltina šalies vadovą manipuliuojant šia schema dėl politinės naudos.
Politinis motyvas pastarojoje Irano ekonominėje krizėje atlieka svarbų vaidmenį, nes kitų metų birželį savo kadenciją baigs ir naujuose rinkimuose balotiruotis nebegalės šalies prezidentas M. Ahmadinejadas.
Irano vyriausybė iki įsigalint sankcijoms gaudavo milijardus dolerių už naftos eksportą į Vakarų šalis, tačiau įsigaliojęs naftos embargas praktiškai užkirto šaliai priėjimą prie tarptautinių rinkų ir sustabdė dolerių patekimą į vidaus rinką.
Nafta apsaugo valdžią
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, praėjusiais metais Irano užsienio valiutos atsargos siekė 106 mlrd. JAV dolerių (282 mlrd. litų), iš kurių didžiąją dalį sudarė lėšos, gautos iš naftos ir dujų eksporto. Šiais metais prognozuojama, kad pajamos iš eksporto sudarys 55–60 mlrd. JAV dolerių (146–160 mlrd. litų). Iš šių atsargų apie 30 mlrd. JAV dolerių (80 mlrd. litų) laikoma užsienio bankuose, tad šiomis lėšomis dėl pritaikytų sankcijų Iranas naudotis negali.
Nepaisant visų suvaržymų Iranui pavyko padidinti savo naftos eksportą nuo 0,9 mln. barelių per dieną liepos mėnesį iki 1,2 mln. barelių per dieną rugpjūtį. Dar 2004 metais iš naftos eksporto šalis gavo 37 mlrd. JAV dolerių (99 mlrd. litų) ir tuomet niekas net nekalbėjo apie jokią krizę. Bėgant metams Irano pajamos iš naftos smarkiai išaugo ir praėjusiais metais jau siekė net 95 mlrd. JAV dolerių (254 mlrd. litų).
Šių metų vasarą Europa pradėjo taikyti Iranui naftos embargą ir prognozuojama, kad šiais metais šalis gaus mažiau pajamų. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad 60 proc. Irano naftos keliauja į Aziją, kur šalys netaiko sankcijų ir toliau perka bei pirks naftą.
JAV energetikos departamentas prognozuoja, kad pasaulinė naftos produkcija 2013 metais išaugs iki 90 mln. barelių per dieną, tačiau jei Azijoje naftos paklausa atsigaus, pasaulinė naftos paklausa gali nesunkiai viršyti pasiūlą.
Be to, Irano naftos eksporto mažėjimui įtakos turėjo naujų būdų naftai gabenti paieškos. Šiandien šalis jau siunčia naftą į Kiniją ir Pietų Korėją valstybei priklausančiais tanklaiviais bei pati padengia draudimo išlaidas. Tačiau Iranas neturi tiek daug tanklaivių ir dėl to neseniai įsigijo 12 laivų iš Kinijos.
JAV spaudžia kitas šalis atsisakyti Irano naftos, tačiau sankcijų nepasirašiusios valstybės neturi kitų galimybių, kaip tik patenkinti savo poreikius būtent iš Irano.
Pavyzdžiui, viena didžiausių naftos prekybos bendrovių Šveicarijos „Vitol“ apeidama Vakarų sankcijas kiekvieną mėnesį perka po 2 mln. barelių Irano naftos ir perparduoda ją Kinijai.
Ar sankcijos veikia?
Matydami krintantį rialo kursą ir protestuotojų pilnas gatves Vakarai greičiausiai mano, kad jų taikomos sankcijos Iranui pagaliau duoda vaisių. Vis dėlto JAV Mičigano universiteto profesorius Juanas Cole'as įsitikinęs, kad Vakarų sankcijos ne tik nestabilizuoja Irano valdžios, tačiau priešingai – remia režimą.
„Manau, mažai tikėtina, kad vien sankcijos gali pakeisti režimą, – portalui „Business Insider“ teigė jis. – Ypač naftos valstybėje, jei galite uždrausti žmonėms pirkti Irano naftą, ją vis dar galima nesunkiai gabenti kontrabanda.“
J. Cole'o manymu, Irano valiutos nuosmukį labiausiai pajuto vidurinės klasės atstovai, tai parodė ir pastarosiomis savaitėmis vykę protestai, o žemiausioji klasė gali būti remiama pagal esamą subsidijų programą. Be to, jei režimas toliau gauna milijardus iš naftos eksporto, o dėl sankcijų labiausiai kenčia vidurinė klasė, ji praranda savo resursus, o valdžia tokiu būdu tampa dar galingesniu veikėju visuomenėje.
„Bijau, kad sankcijos greičiau atidės, o ne paskatins „Irano pavasarį“, – konstatavo J. Cole'as.
FAKTAI: Irano ekonomika
TVF naujausioje ataskaitoje prognozuoja, kad Irano BVP šiais metais susitrauks 0,9 proc., tačiau išaugs 0,8 proc. 2013 metais
TVF prognozėmis, Irano infliacija kitais metais nukris iki 21,8 proc.
2012 m. metinė Irano infliacija siekė 25,2 proc.
TVF duomenimis, praėjusių metų pabaigoje oficialios Irano užsienio valiutos atsargos sudarė 106 mlrd. JAV dolerių (282 mlrd. litų)
Šių metų rugpjūtį Irano naftos eksportas siekė 1,2 mln. barelių per dieną
