Termometro stulpeliui smuktelėjus iki 20 laipsnių Celsijaus ir žemiau, kai kurie Tauragės verslininkai buvo priversti koreguoti darbo planus. Spiginant šalčiui teko skubiai apsispręsti – tęsti gamybą bet kokiomis priemonėmis ar laikinai verslą nutraukti ir sutaupyti ne tik lėšų, bet ir darbuotojų sveikatos.
Statybininkams šaltis – prastas palydovas
Statybomis besiverčiančios bendrovės „Apastata“ vadovas Bolius Apavičius teigia, kad šalčiai koreguoja įmonės planus. Verslininkas neneigia, kad paspaudus šaltukui darbuotojai bus leidžiami atostogų. Tačiau kiek žmonių atostogaus ir kada jie grįš į darbus, pašnekovas kalbėti nepanoro.
Statybų bendrovės „Altausta“ direktorius Algimantas Macijauskas buvo kalbesnis. Paklaustas, ar nesirengia trumpų atostogų, verslininkas tik nusijuokė.
– Buvo laikotarpis, kai žiemomis ir mes ėjome atostogų, ilsėjomės. Dabar negalime sau to leisti. Lauke, esant tokiam speigui, neįmanoma dirbti ne vien tik dėl techninių sąlygų, bet ir dėl žmonių sveikatos: šąla rankos, skruostai. Tačiau finansine prasme šalti orai visada atsiliepia verslui. Stipriau atšalus persikėlėme dirbti į patalpas. Nors jas įšildyti turime iš savo lėšų, taupyti neketiname. Žinoma, šaltis ar net speigas sulėtino ir mūsų bendrovės darbų tempus, – kalbėjo „Altaustos“ vadovas.
Patalpų neįšildo
Trumpų atostogų per speigus savaitės pradžioje ketino išeiti ne tik statybų verslo šalininkai, bet ir medienos gaminių įmonės „Alantas“ darbuotojai. Pastarosios bendrovės direktorius Juozas Kniukšta neslėpė, kad atvėsus orams iki šitokios temperatūros išvėdinti ir vėl įšildyti gamybines patalpas darosi pernelyg sudėtinga.
– Mūsų bendrovė įsikūrusi bene 3000 kvadratinių metrų patalpose. Be to, tai labai aukštos patalpos. Tarkime, lakavimo cechui būtina nuolatinė oro ventiliacija, kai patalpos oras stumiamas laukan, o iš lauko imamas šviežas oras, kurį būtina įšildyti iki mažiausiai 22 laipsnių pagal Celsijų. Kai už lango spaudžia 20–30 laipsnių šaltis, tai padaryti darosi sudėtinga. Be to, šaltyje yra priversti darbuotis ir dalis darbuotojų, kurie gaminius krauna į automobilius, o nuvežę klientams iškrauna. Gesta asmeniniai darbuotojų automobiliai, kurių pabaigę darbus žmonės paprasčiausiai nebeužveda ir palieka kieme. Apskaičiavę visus nepatogumus nutarėme, kad bent tris dienas gamybos procese darysime pertrauką. Planuojame eiti nemokamų atostogų trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį. Vėliau verslas vėl judės įprasta vaga, – savaitės pradžioje kalbėjo UAB „Alantas“ direktorius J.Kniukšta.
Servisų apgultis
Automobilių dalių prekyba ir remontu besiverčiančios įmonės „Džiugrita“ direktorius Antanas Kundrotas savo verslo stabdyti neketina net ir per pačius didžiausius speigus.
– Net ir norėdami taip negalėtume pasielgti – žmonėms juk reikia mūsų paslaugų, į eilę užsirašę daug klientų. Žinoma, kai kurių paslaugų, darbų teko atsisakyti – tokiame šaltyje žmonės lauke dirbti negali, tačiau kas įmanoma atlikti garaže, – atliekama. Tad ir atostogauti nesirengiame, – vakar „Tauragės kurjeriui“ sakė UAB „Džiugrita“ vadovas.
Auga kuro paklausa
Kietmedžio briketų prekybą pradėjusios įmonės „Bremena“ vadovas Sigitas Mičiulis apgailestauja, kad šiuo metu kuro atsargos senka ir pirkėjams briketų nebegali pasiūlyti.
– Viską suvartojame patys. Dar šiek tiek prekyboje briketų yra, bet labai nedaug. Vien tik mūsų įmonės vieno padalinio katilinėje per parą sudeginame apie 7 tonas briketų, – sako S.Mičiulis.
Netoli geležinkelio stoties įsikūrusios UAB „Vikuras“, prekiaujančios anglimi, vadybininkas Romas Stasytis sako, kad spustelėjus šaltukui verslas pamažu atgimsta.
– Atšalus iki 20 ir daugiau laipsnių žmonės vėl pradėjo rūpintis krosnių kuru. Negaliu pasakyti, kad prasidėjo masinis pirkimas, bet prekyba anglimi atgyja. Tačiau neketiname naudotis padėtimi ir kuro kainas išlaikysime tokias pačias, kaip ir iki šiol. Pačių perkamiausių anglių rūšies tona pas mus kainuoja 575 litus, smulkios anglys pardavinėjamos po 555 Lt/t. Nebeturime vadinamosios rudos anglies (420 Lt/t), ji jau išpirkta ir šiemet neketiname atsivežti. Dar turime metalo kaitinimui skirtos rūšies, – vardijo kuro rūšis R.Stasytis.
Ž. Jankauskienė
