Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metų antrąjį ketvirtį siekė 22 mlrd. 533 mln. 900 tūkst. litų to meto kainomis.
G. Nausėda: nėra ekonomikos skatinimo politikos
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad vargu ar ko nors kito buvo galima tikėtis, subliūškus tiek išorės, tiek vidaus rinkoms. „Jei ne „iki raudonumo“ kieta fiskalinė politika, pagrįsta mokesčių naštos didinimu ir viešųjų išlaidų ribojimu, pirmąjį šių metų pusmetį ūkio nuosmukis galėjo būti 3-5 proc. punktais mažesnis“, - teigia jis, tačiau pripažįsta, kad realios alternatyvos vykdyti „laisvą“ finansų politiką Lietuva ir neturėjo, kadangi dvigubai ar net trigubai didesnio fiskalinio deficito nebūtų toleravę jokie privatūs kreditoriai, jau nekalbant apie Tarptautinį valiutos fondą.
Anot eksperto, „makroekonominė mūsų šalies drama yra ne ribojančioji valdžios finansų politika, o ekonomikos skatinimo politikos nebuvimas. Taip, popieriuje tokia egzistuoja, tačiau dėl savo gremėzdiškumo ir neatitikimo verslo interesams nei dabar, nei artimiausiais ketvirčiais ji neturės apčiuopiamos įtakos BVP“.
G. Nausėda mano, kad artimiausioje ateityje BVP nuosmukio statistika turėtų būti šiek tiek gražesnė. To priežastis, pasak SEB banko prezidento patarėjo, yra palankesnė antrojo 2008 m. pusmečio palyginamoji bazė. „Kaip žinome, ekonomikos raidos lūžis įvyko praėjusių metų trečiąjį – ketvirtąjį ketvirtį, kai mūsų ekonomika iš teigiamos plėtros „paniro“ į nuosmukio zoną. Pavyzdžiui, pirmąjį 2008 m. ketvirtį BVP to meto kainomis buvo 24,5 mlrd. Lt, antrąjį ketvirtį – 28,6 mlrd. Lt, trečiąjį – 29,9 mlrd. Lt, ketvirtąjį – 28,6 mlrd. Lt, tuo tarpu metiniai realaus BVP pokyčiai minėtais ketvirčiais sudarė atitinkamai 7,0 proc., 5,2 proc., 2,9 proc. ir minus 2,2 proc. Taigi, gretinant trečiojo ir ketvirtojo 2009 m. ketvirčio rezultatus su santykinai blogesniais atitinkamų 2008 m. laikotarpių duomenimis, turėtų būti mažiau pagrindo panikai. Kita vertus, statistinės bazės veiksnys tikrai nepadės BVP augimui virsti teigiamu, o tik sušvelnins jo nuosmukio tempą“, - teigia G. Nausėda savo komentare. „Tuo tarpu fundamentalios priežastys toliau lieka labai nepalankios – smunka beveik visos apdirbamosios pramonės šakos, kaip ir laukta, vis giliau klimpsta į finansinių problemų liūną statybų ir nekilnojamojo turto sektoriai, smarkiau nei laukta mažėja mažmeninės prekybos apyvarta, žemės ūkyje tvyro tam tikras neapibrėžtumas dėl šių metų derliaus ir žemės ūkio produktų pardavimo rinkų situacijos. Bankai raportuoja ženkliai išaugusius veiklos nuostolius, todėl bent jau šiemet finansinio tarpininkavimo sektorius tikrai nebus stabilumo oazė“.
Pasak G. Nausėdos, „atsižvelgiant į numanomą BVP pokyčių dinamiką likusiais šių metų ketvirčiais, ankstesnė SEB banko 2009 m. Lietuvos BVP augimo prognozė – minus 15,5 proc. – laikytina realia, nors ir gana optimistiška“.
2009 m. II-ąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas sumažėjo 22,4 proc.
Palyginti su 2008 metų antruoju ketvirčiu, šalies BVP sumažėjo 22,4 procento, o palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu – 1,1 proc. (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį).
Antrojo ketvirčio pridėtinės vertės kritimą lėmė sumenkusi gamyba ir smukęs vartojimas. Teigiamas pokytis stebimas tik ne rinkos paslaugų sektoriuje, kuris bendrai pridėtinės vertės apimčiai didelės įtakos neturi.
Per pirmąjį 2009 metų pusmetį sukurta 43 mlrd. 416 mln. litų bendrojo vidaus produkto, tai 18,1 procento mažiau nei prieš metus. Pirmąjį pusmetį didžiausias pridėtinės vertės kritimas stebimas statybos, pramonės ir gamybinių paslaugų įmonėse.
2009 m. antrąjį ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 6 740 litų bendrojo vidaus produkto – 22,1 procento mažiau nei 2008 metų atitinkamą ketvirtį (pašalinus kainų pokyčio įtaką).
Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2009 metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2008 metų antruoju ketvirčiu, sumažėjo 22,6 procento, o palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu – 12,3 procento.
Patikslintas 2009 metų I-ojo ketvirčio bendrasis vidaus produktas sumažėjo 13,3 proc.
Statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais ketvirčio duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2009 metų pirmojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 20 mlrd. 882mln. 100 tūkst. litų ir, palyginti su 2008 metų atitinkamu ketvirčiu, sumažėjo 13,3 procento. (Anksčiau skelbtas antrasis BVP įvertis sudarė 20 mlrd. 652mln. 500 tūkt. litų, o jo sumažėjimas siekė 13,6 procento.)
Pirmąjį 2009 metų ketvirtį pridėtinė vertė mažėjo visų verslo rūšių įmonėse. Sausio-kovo mėnesiais pridėtinė vertė ypač krito statybos (38,0 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (29,4 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (24,3 proc.), viešbučių ir restoranų (21,4 proc.), apdirbamosios gamybos (15,6 proc.), transporto, sandėliavimo ir ryšių paslaugų (12,0 proc.) įmonėse. Kiek lėčiau pridėtinė vertė mažėjo nekilnojamojo turto, nuomos bei kito verslo paslaugų (8,7 proc.), kitų komunalinių, socialinių ir asmeninių paslaugų (6,6 proc.), finansinio tarpininkavimo (4,5 proc.), privačių namų ūkių paslaugų (4,4 proc.), elektros, dujų ir vandens tiekimo (3,2 proc.) ir žemės ūkio (1,4 proc.) įmonėse.
Pridėtinė vertė augo tik žuvininkystės ir ne rinkos paslaugų įmonėse. Žuvininkystės pridėtinė vertė išaugo 1,3 procento. Ne rinkos paslaugų veiklos rūšių grupėje augo švietimo (3,5 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (2,1 proc.), viešojo valdymo ir gynybos (1,2 proc.) pridėtinė vertė.
Vertinant BVP pokytį išlaidų metodu, neigiamą įtaką darė 2009 metų pirmąjį ketvirtį 11,6 procento sumažėjusios galutinio vartojimo išlaidos. Didžiausią įtaką šiam neigiamam rezultatui turėjo sumažėjusios namų ūkių (15,7 proc.) ir paslaugas namų ūkiams teikiančių ne pelno institucijų (13,0 proc.) galutinio vartojimo išlaidos. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos išaugo 2,3 procento dėl 3,2 procento padidėjusių išlaidų individualios paskirties viešosioms reikmėms.
Tačiau didžiausią neigiamą įtaką BVP išlaidų pokyčiui darė jau ketvirtą ketvirtį iš eilės mažėjanti bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo apimtis. 2009 metų sausio-kovo mėnesiais išlaidos bendrajam pagrindiniam kapitalui formuoti krito 37,6 procento dėl sumažėjusių visų rūšių investicijų. Reikšmingai sumažėjęs vartojimas ir kapitalo formavimo apimtis labai sumažino prekių ir paslaugų importą (33,5 proc.). Prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo 12,7 procento.
