Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kas gali pretenduoti į Europos globalizacijos fondo (EGF)paramą , kur atleistajam kreiptis dėl šios paramos. Taip ministerija siekia išsklaidyti žiniasklaidoje pasirodančius kaltinimus, kad Lietuva šia parama nepakankamai naudojasi.
Ministerijos pranešimu, EGF remia dėl esminių su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių bei pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus, kai dėl jų atleidimo regiono ar vietos ekonomika patiria žymų neigiamą poveikį.
„Dažnai kyla klausimas, kodėl esant tokiam dideliam atleistųjų skaičiui iš įmonių ar sektorių į EGF paraiškas įtraukiami ne visi. Svarbu žinoti, kad yra trys pagrindiniai kriterijai, kuriuos atitinkant galima kreiptis EGF paramos.
Pirmiausia, darbuotojai turi būti atleisti dėl globalizacijos, pasaulio finansų ir ekonomikos krizės.
Antras svarbus kriterijus yra atleidimo pagrindas. Darbuotojai turi būti atleisti darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių arba darbdavio bankroto ar likvidacijos atveju ir kiekvienu atveju – įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose. Darbuotojai, išėję iš darbo savo noru arba kurie nesiregistruoja Darbo biržoje, arba įsidarbina kitur, šios paramos gauti negali.
Egzistuoja ir dar vienas kriterijus – laikotarpis, per kurį darbuotojai atleidžiami. EGF parama gali būti teikiama nuo globalizacijos padarinių bei pasaulio finansų ir ekonomikos krizės nukentėjusių įmonių darbuotojams, kai iš įmonės atleidžiama bent 500 darbuotojų per 4 mėnesių laikotarpį arba iš vieno sektoriaus atleidžiama bent 500 darbuotojų per 9 mėnesių laikotarpį. Išimtiniais atvejais mažoje darbo rinkoje, kai atleidimai iš atskiros įmonės ar sektoriaus smarkiai paveikia užimtumo lygį ir vietos ekonomiką, atleistųjų skaičius gali nesiekti 500“, - aiškinama ministerijos pranešime.
Lietuva yra pateikusi 2 paraiškas atleistiesiems iš įmonių remti ir 3 paraiškas atleistiesiems iš sektorių.
Šių metų rugsėjo 23 d. Lietuva Europos Komisijai pateikė 3 paraiškas pagal sektorius, kuriose prašoma suteikti finansinę paramą atleistiesiems laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2009 m. liepos 15 d. iš pastatų statybos, baldų gamybos, drabužių siuvimo įmonių. Šių metų gegužę jau baigtas įgyvendinti atleistų iš „Alytaus tekstilės“ darbuotojų rėmimo projektas, o liepos mėnesį Lietuva pateikė paraišką atleistiesiems iš AB „Snaigė“ darbuotojams remti. Paraiškas vertins Europos Komisija, sprendimus dėl lėšų skyrimo priims Europos Parlamentas ir Taryba. Praktika rodo, kad tai gali užtrukti ir daugiau nei pusę metų.
Šiuo metu Europos Komisijai iš viso yra pateikta 30 paraiškų. Italija pateikusi 5, Ispanija – 4, Vokietija, Portugalija, Danija, Airija ir Belgija po 2 paraiškas, o Latvija, Estija ir Lenkija dar nėra pateikusios nei vienos paraiškos. Iš naujųjų ES šalių tik Lietuva ir Malta yra pateikusios paraiškas EGF paramai gauti. Iš viso Lietuva yra parengusi ir pateikusi Europos Komisijai 5 paraiškas (bendra jų suma 4,5 mln. eurų), Malta – vieną.
Kadangi EGF finansuoja ne visą, o 65 procentus prašomos paramos sumos, kiekvienu atveju reikia įvertinti galimybes prisidėti nacionalinėmis lėšomis, – valstybė narė turi užtikrinti likusių 35 procentų kofinansavimą.
Atleistieji darbuotojai, kurie kreipėsi paramos, ją gauna iš teritorinės darbo biržos. Tai gali būti Užimtumo rėmimo įstatyme įtvirtintos priemonės, tokios kaip mokymas ir perkvalifikavimas, pagalba atleistiems asmenims įsidarbinant (įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, viešieji darbai), teritorinio judumo rėmimas, savarankiško užimtumo rėmimas. Šių metų rugpjūčio mėnesį įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimams, buvo išplėstos EGF panaudojimo galimybės ir sudarytos sąlygos praplėsti aktyvių darbo rinkos priemonių sąrašą. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame rugpjūčio 19 d., įteisintos papildomos priemonės, kuriomis gali pasinaudoti atleistieji. Tai vienkartinė įsidarbinimo išmoka, paskutinės darbovietės vidutinio darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio naujojoje darbovietėje skirtumo kompensacija, darbo paieškos išlaidų kompensacija, priežiūros paslaugų kompensacija, verslumo skatinimas, kvalifikacijos kėlimo išlaidų kompensacija.
