Praėjusių metų lapkritis buvo paskutinis mėnuo, kai Ūkio bankas dar teikė savo veiklos rodiklius LBA. Šių metų kovas yra pirmasis mėnuo, kai bankų statistika jau atspindi ir į Šiaulių banko balansą įskaičiuotus veiksnius Ūkio banko aktyvus.
Taigi, lapkričio mėnesiui baigiantis bendras Lietuvoje veikiančių bankų turtas, įskaičiuojant ir Ūkio banką, siekė 76,5 mlrd. litų. Kovo pabaigoje jis buvo 100 mln. didesnis ir siekė 76,6 milijardo. Lapkritį bendrasis indėlių portfelis sudarė 45,7 mlrd. litų, kovą – 45,2. Kiek reikšmingiau sumažėjo privačių įmonių depozitai, tačiau fizinių asmenų pinigų suma kovą bankuose siekė 26,3 mlrd. litų ir buvo 100 mln. litų didesnė nei lapkritį.
„Kitaip tariant, formaliai neįvyko jokių ryškesnių pokyčių, nepaisant to, kad iš sistemos buvo išimti vieno iš didesnių jos narių statistiniai duomenys. Tuo tarpu kokybinis vertinimas kur kas sudėtingesnis ir ne toks vienareikšmis“, – rašo S. Kropas.
Pasak jo, Ūkio bankas dar kartą patikrino sistemos atsparumą dideliems sukrėtimams ir dabar stebima, per kiek laiko sistema regeneruoja darniam veikimui reikalingus elementus.
„Statistika rodo, kad tam neprireikė nė dviejų mėnesių, o bankų klientų pasitikėjimas sistemos stabilumu niekur nedingo. Verslo klientų aptarnavimo nišą padės užpildyti ir kovo pabaigoje Lietuvoje savo padalinį atidaręs Suomijos „Pohjola“, – teigia LBA prezidentas.
Jis pastebi, kad šis žingsnis, žengtas praėjus vos mėnesiui po Ūkio banko veiklos sustabdymo, rodo, kad Lietuvoje bankininkystės sistemos veikimas užsienio specialistams jokių abejonių nekelia.
„Tačiau, sistemos mechanika – dar ne viskas. Bankininkystės plėtrai labai svarbūs yra ir kur kas subjektyvesni rodikliai – plačiosios visuomenės pasitikėjimas ir įvaizdis bendrąja prasme. Šioje srityje praradimai didžiuliai ir prireiks nuolatinių bankų pastangų pasitikėjimui susigražinti“, – rašo jis.
Anot jo, „Snoro“ žlugimas padarė daug žalos pasitikėjimui bankų sistema, tačiau visuomenės akimis žiūrint, tai buvo veikiau nemaloni išimtis nei taisyklė. Maždaug per pusę sumažėjęs pasitikėjimas bankais atsistatė per metus.
„Deja, Ūkio banko žlugimas tarsi patvirtino, kad išimtys gali kartotis. Šįkart pasitikėjimo susvyravimas bus gilesnis ir gydymas gali užtrukti kur kas ilgiau. Bankų sistema, tarsi koks gerai suteptas mechanizmas, kurį laiką gali sėkmingai veikti ir turėdama ne kažin kokį įvaizdį. Tačiau bankininkystė yra pernelyg subtili ir sudėtinga, nuo klientų pasitikėjimo ir lūkesčių ilgainiui priklausanti sistema, kad bankai galėtų nekreipti į tai dėmesio“, – sako S. Kropas.
