Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos investuotojams, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip Vokietijos užsienio prekybos partneris. Po gerokai sumažėjusių ekonominės veiklos rezultatų krizės metais, šio regiono šalys vėl yra pakilime.
Dauguma Vokietijos investuotojų yra patenkinti savo ūkinės veiklos rezultatais regione. Tai pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) šešiolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių atlikto kasmetinio rinkos tyrimo išvados. Apklausoje dalyvavo 943 Vokietijos įmonės.
Rytų ir Vidurio Europa, kaip ir Azija, yra viena iš svarbiausių augančių rinkų Vokietijos šalies ekonomikai. 2009 m. Vokietijos užsienio investicijos dešimtyje Europos Sąjungos narių Rytų Europoje sudarė beveik 80 mlrd. eurų. Tai yra beveik 8 procentai visų Vokietijos tiesioginių investicijų užsienyje. Tiesioginės investicijos Vakarų Balkanų bei Rytų Europos regionuose sudaro daugiau nei 100 mlrd. eurų. Tai yra 10 procentų vokiečių užsienio investicijų, kurios siekia beveik pusę vokiečių investicijų į svarbiausią rinką – JAV. Rytų Europa vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip tiesioginis Vokietijos prekybos partneris. Praėjusiais metais regionui atiteko daugiau nei 15 procentų viso Vokietijos eksporto. Taigi, šis regionas Vokietijos eksportui yra toks pat svarbus kaip ir dviejų didžiausių prekybos partnerių Prancūzijos ir JAV eksporto rinkos, į kurias Vokietijos eksporto apimtys sudaro 16 procentų.
Verslo aplinka: pakilimas prieš akis
Po šiek tiek dramatiškų 2009 metų beveik visos Vidurio ir Rytų Europos šalys 2010 metais grįžo į pakilimo taką. Didelė parama regionui buvo stipri Vakarų Europos šalių ekonomika, ypač Vokietijos. Daugelio regiono šalių eksportas sparčiai augo.
Nepaisant ekonominio stabilumo visoje Europoje, vokiečių įmonės padėtį Vidurio ir Rytų Europoje vertina santūriai. Beveik kas antra įmonė vis dar mano, kad dabartinė makroekonominė situacija yra bloga, kas septinta įmonė situaciją įvertina kaip gerą. Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje ir Slovakijoje daugiausiai vyrauja teigiami vertinimai.
Pagrindinė priežastis galėtų būti vidutinis ekonomikos augimo tempas. Iki šiol įmonėms nepavyko padengti praėjusių metų nuostolių, o gamybos bei eksporto apimtys dar nepasiekė prieškrizinio laikotarpio lygio. Kai kurios šalys taip pat kovoja su įtempta namų ūkių situacija. Būtinos taupymo priemonės yra našta gyventojams, ir toliau mažėja vidaus paklausa bei BVP augimas. Kitose šalyse įmonių nuotaiką įtakoja rinkimai ir su tuo susijusios besikeičiančios ekonominės politikos kryptys.
Kad būtų įveikti krizės padariniai, dar prireiks kelerių metų. Pakilimas numatomas jau 2011 metais. 38 procentai Vokietijos įmonių Vidurio ir Rytų Europoje tikisi, kad ekonominė situacija pagerės jau šiais metais. Ypač teigiami ekonominio augimo lūkesčiai vyrauja Baltijos šalyse. Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos įmonės į ateitį žiūri taip pat optimistiškai.
Dar optimistiškiau įmonės vertina savo veiklos rodiklius. Nepaisant sunkios ekonominės padėties pernai, dauguma respondentų savo apyvartą ir pelną išlaikė tame pačiame lygyje ar net padidino. 90 procentų apklaustųjų įmonių 2011 metais prognozuoja tolimesnį verslo rezultatų pagerėjimą arba tikisi, kad jų įmonių veikla išliks stabili. Optimistiškiausios čia įmonės Estijoje ir Albanijoje. Bet ir mažiau optimistinėse šalyse kaip Slovėnija, Čekija ar Kroatija rezultatai rodo pagerėjimo perspektyvas.
„2011 metai Vidurio ir Rytų Europai yra ekonominio pakilimo metai. Vokietijos ekonominis augimas čia vaidina ne paskutinį vaidmenį. Vokietijos įmonės, įsikūrusios regione, gyvena teigiamomis nuotaikomis. Mus ypač džiugina teigiami trijų Baltijos šalių respondentų atsiliepimai“, - komentuoja Vokietijos ir Baltijos šalių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje prekybos rūmų (AHK) vykdančioji direktorė Maren Diale-Schellschmidt.
Teigiami lūkesčiai vyrauja investicijų bei darbuotojų užimtumo ketinimuose: daugiau nei vienas trečdalis apklaustųjų planuoja didinti investicijas bei darbo vietų skaičių. Apie pusę įmonių išlaikys esantį kapitalą ir darbuotojų skaičių tame pačiame lygyje. Tokiu būdu Vokietijos investuotojai ženkliai prisideda prie investicijų ir užimtumo didinimo. Tačiau teigiamą užimtumo augimą ribos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Atsigaunant ekonomikai, darbo rinkoje atsiras naujų problemų. Viso regiono šalys vis kritiškiau vertina švietimo sistemą, kuri nėra pajėgi išspręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Pastaroji problema gali dar labiau išryškėti visiškai atsivėrus Europos Sąjungos darbo rinkai.
Skatinant ekonominį pakilimą, turi būti išspręstos ir kitos problemos. Apklaustų įmonių nuomone, šalių ekonominę politiką reikia gerinti. Visose šalyse vis dar jaučiamas nepasitenkinimas kovos priemonėmis su korupcija ir nusikalstamumu, viešųjų pirkimų skaidrumu bei valstybės valdymo efektyvumu. Kai kuriuose šalyse vis dar abejojama ir teisiniu šalies saugumu.
Tvirtas apsisprendimas dėl vietos investicijoms pasirinkimo
Nepaisant to, kad ekonominė politika sulaukia nemažai kritikos, dauguma Vokietijos investuotojų Rytų ir Vidurio Europoje prisipažįsta, kad šis regionas yra patraukli vieta investicijoms. 76 procentai apklaustųjų teigia, kad šiandieninėmis sąlygomis vėl rinktųsi tą pačią vietą investicijoms. Teigiamas požiūris į savo šalį pastebimas daugelyje regiono šalių. Labiausiai patenkintos įmonės yra Estijoje ir Lenkijoje. Iš trijų Baltijos šalių geriausiai buvo įvertinta šiauriausia Baltijos valstybė, kuri užėmė 13-ą vietą tarp 24-ių regiono šalių, vertinant šalies mokestinę sistemą, administravimą bei politinį stabilumą.
Anot Vokietijos įmonių, pati patraukliausia vieta investicijoms Vidurio ir Rytų Europoje yra Čekija. Jau šeštus metus iš eilės ši šalis gauna aukščiausią įvertinimą. Taip pat ir sekančiose trijose vietose niekas nepasikeitė: antroji vieta aitenka Lenkijai, toliau seka Slovėnija ir Slovakijai. Baltijos šalys pagerino savo rezultatus ir sugrįžta į geresnes, ankstesniųjų metų pozicijas. Trijų šalių pastangos stabilizuojant ekonominę padėtį buvo įvertintos taip: 5 vieta – Estija, 6 vieta - Lietuva ir 9 vieta – Latvija. Lyginant su praėjusiais metais, žymesnių pasikeitimų šalių reitingavime nepastebėta. Mažiausiai patrauklios investicijoms išlieka Vakarų Balkanų valstybės ir Baltarusija.
