Euro zonos ekonomikai kenčiant recesiją, augimo čempionėmis tampa Rytų Europos šalys.
Europos sąjungos (ES) ekonominis augimas šiemet vargiai sieks 0,1 proc., o euro zona ir toliau murdysis 0,3 proc. recesijoje, prognozuoja „Eurostat“. Tuo tarpu, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) skaičiavimais, 2013 metais 29 Rytų Europos ir Centrinės Azijos valstybėse ūkis vidutiniškai augs 3,1 proc., nors dar pernai tų pačių valstybių ekonomikos kilo tik 2,7 proc. Sparčiausiai augančių Europos ekonomikų dešimtuke net 9 šalys įsitaisė žemėlapio rytuose.
„Euromonitor“ duomenimis, Gruzija dėl sparčių reformų ir palankaus verslo klimato, 2013 metais pasieks 5,5 proc. realų ekonominį augimą ir taps greičiausiai kylančia žemyno ekonomika. Nuo jos tik šiek tiek ketina atsilikti Moldova, kurios siekis pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir skatinti konkurenciją privertė mažinti biurokratijos naštą bei pradėti privatizacijos maratoną. Kosovo ir Turkijos realus ūkio augimas svyruos ties Vakarams pavydą keliančiais 4 proc. Kaimynystėje rikiuojasi Ukraina, kuri ruošiasi skalūninių dujų revoliucijai ir stiprina ryšius su Kinija. Pastaroji pernai suteikė 3 mlrd. JAV dolerių paskolą. „Euromonitor“ analitikės Hilary Walsh teigimu, ateityje besivystančios šalys vis labiau remsis į panašias valstybes. Baltarusijos augimas tradiciškai bus paremtas pigiais energetiniais ištekliais iš Rytų.
Savo ruožtu Rusija išliks priklausoma nuo naftos ir dujų kainų tarptautinėse rinkose, tačiau narystė Pasaulio prekybos organizacijoje vidutinio laikotarpio perspektyva turėtų atnešti naudos didžiausiai Rytų Europos ekonomikai. Baltijos šalys šiemet bus vienintelės ES narės, kurioms pavyks patekti tarp ekonominio augimo pirmūnių. Net ir rytinėms ES narėms prognozuojami skirtingi metai. „Bloomberg“ išskiria Slovėniją, Vengriją ir Čekiją. Visų trijų laukia ūkio nuosmukis. Šią vasarą ES narių gretas papildysianti Kroatija taip pat ketina išlaikyti neigiamą augimą.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 2004 metais ES išsiplėtus į Rytus, ekonominio augimo atotrūkis tarp naujokių ir senbuvių siekė 5,1 proc., pirmųjų naudai. Šiemet šis skirtumas turėtų susitraukti maždaug iki 2 proc. Austrijos centrinio banko vadovo Ewaldo Nowotny teigimu, toks sulėtėjimas reiškia, kad ES narės iš Rytų vidutinį euro zonos pragyvenimo lygį pasieks tik po 50 metų. Anksčiau buvo prognozuojamos 37 metų trukmės lenktynės. ERPB baiminasi dėl Kiprui pritaikytų gelbėjimo sąlygų poveikio Rytų Europai. Anot banko vyriausiojo ekonomisto Jeronimo Zettelmeyerio, tarptautinių kreditorių reikalavimai gali sukelti kapitalo nutekėjimą ir silpnesnį augimą Pietų Europos šalyse, kurį pajustų ir Rytų valstybės. „Standard Bank“ ekonomisto T. Asho įsitikinimu, dviženklis ekonominis augimas liko tolimoje praeityje, o nuosaiki ūkio plėtros tendencija besivystančiose ES rinkose įsitvirtino ilgam.
