1998 m. rublio devalvacija privedė Rusiją prie ekonominės krizės, kuri atitinkamai pabaigė prezidento B.Jelcino karjerą. Šią savaitę rublis ženkliai nuvertėjo euro ir dolerio atžvilgiu. Kartu krenta ir dabartinės valdžios reitingai.
Rublio nuvertėjimas prasidėjo dar rugpjūčio mėnesį, įsiplieskus konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos. Išsigandę užsienio investuotojai tuomet atitraukė milijardus dolerių iš šalies. Padėtį dar labiau pablogino išsiplėtusi finansų krizė. Tiesa, dar spalio mėnesį Maskva į augančią pasaulinę krizę pro pirštus žiūrėjo, sakydama, kad tai - Vakarų problema.
Tačiau krentančios naftos ir kitų žaliavų, nuo kurių Rusijos gerbūvis priklauso, kainos privertė ir Kremlių prakaituoti. Tačiau ne tik pinganti nafta šalies ekonomiką smukdo.
Pastarųjų metų Rusijos ekonomikos politika - įvairių pramonės šakų nacionalizavimas ir jų valdymo centralizavimas Kremliuje (Gazprom) bei užsienio įmonių engimas (BP, Shell) - labiau priminė Tarybų Sąjungos, o ne laisvosios rinkos atgimimą. Vis dėlto vieno dalyko Kremliaus politikai iki šiol taip ir nesuvokė: Rusijos priklausomybės nuo užsienio kapitalo ir idėjų. Kad ir kiek gamtinių iškasenų rusai ir beturėtų, be kapitalo ir pažangių technologijų iš Vakarų - Rusijos ekonomika nepajudės nė iš vietos.
Klaidinga ekonomikos politika, teisinės apsaugos trūkumas, biurokratija ir korupcija, karas Gruzijoje, energetinės blokados - visa tai atbaugino užsienio investuotojus. Dabar, Rusijoje prasidėjus recesijai, trūksta užsienio kapitalo, kad vietinės įmonės gautų paskolų, arba kad valstybė galėtų išleisti konjuktūros programą. Nafta, anksčiau teikusi biudžeto perteklių, dabar yra nuostolingai atpigusi ir atsakinga už biudžeto deficitą.
Pastaraisiais metais, kol nafta dar brangi buvo, Rusija sugebėjo susikrauti vienus didžiausių pasaulio valiutos rezervų, dar prieš metus siekusių apie 480 mlrd. dolerių. Ir kad šie taip greitai nenuvertėtų, kaip pas kolegas arabų šalyse, Maskva laiko rezervus ne tik doleriais, bet ir eurais. Su tokiais dideliais valiutos rezervais centrinis bankas galėjo ir rublį išlaikyti stabilų. Dar rudenį prezidentas D.Medvedevas pranašavo, kad rublis, kaip ir doleris ar euras, taps viena pagrindinių pasaulio valiutų.
Nuo to laiko rublio vertė tik vieną kryptį tematė: į apačią. Kritusi naftos kaina ženkliai sumažino valstybės pajamas. Finansų krizė užsuko kapitalo vamzdynus. Daugiau ar mažiau valstybinės įmones prispaudė didelės skolos bei tirpstantis nuosavas kapitalas.
Blogėjant ekonomikos situacijai, sukruto ir valiutų spekuliantai, mėginantys nuvertinti rublį. 1998 m. tai pavyko, nes tada Rusija dar neturėjo tokių užsienio valiutos rezervų, su kuriais centrinis bankas galėtų išlaikyti vietinės valiutos vertę.
Šį kartą Rusija turi didelius užsienio valiutų rezervus. Tačiau iššūkiai irgi ne mažesni. Rusija yra priversta finansiškai paremti savo bankus ir didžiąsias įmones. Kaina - apie 170 mlrd. dolerių. Rublio vertės parėmimui centrinis bankas išleido apie 160 mlrd. dolerių.
Vis dėlto šios išlaidos rubliui dar daug nepadėjo. Rusijos pinigas, kuris yra susietas su dolerio ir euro krepšeliu, šią savaitę priartėjo prie 41 rublio ribos. Centrinis bankas yra paskelbęs, kad 41 rublis - didžiausia nuvertėjimo riba. Tačiau dabar yra panašu, jog centrinis bankas turės vėl milijardus dolerių pumpuoti į valiutų rinkas, kad palaikytų rublio vertę.
Išleidus 160 mlrd. dolerių ir krentant į recesiją, kyla klausimas: kiek laiko Rusijos centrinis bankas galės sau leisti intervenuoti į rinkas. Dar vieną smūgį Rusijos ekonomikai teko patirti iš reitingo agentūros Fitch, kuri trečiadienį sumažino Rusijos reitingą.
Gal Rusijai reikėtų sekti Kazakstano pavyzdžiu ir devalvuoti rublį? Jei ji to nepadarys, tai padarys valiutių spekuliantai - kaip 1998 m. Tiek vienu, tiek kitu atveju Rusijai gręsia ta pati krizė, kaip ir prieš dešimt metų. Ir tos pačios ekonominės bei politinės pasekmės. Tada prezidentas B.Jelcinas išėjo, įpėdiniu palikęs V.Putiną. Įdomu, kas taps įpėdiniu išėjus dabartiniam prezidentui D.Medvedevui. Gal vėl V.Putinas?
