Tai buvo karštos dienelės. Tačiau jos baigėsi taip greitai, žurnalui „USA Today“ iš Maskvos rašo Tai Adelaja ir Jeffrey Stinsonas.
Dar prieš du mėnesius netikėtas karas su Gruzija tarsi ženklino Rusijos grįžimą į pasaulio galingųjų tarpą. O dabar rusai apstulbę regi savo šalį tapus viena smarkiausiai ekonomikos krizės paliestų.
Kredito šaltiniai senka, milijardai investicinių lėšų išplaukė už šalies ribų, o 60 proc. rusiškų akcijų nuosmukis šiais metais viršija daugelio kitų šalių netekimus. Tarsi to nepakaktų pažemintai savigarbai, – anksčiau triumfui prieš Vakarus prilygintas konfliktas su Gruzija pasirodė esantis viena krizės priežasčių.
Vladimiras Čičikovas, pietvakarių Maskvos automobilių salonuose ketinantis įsigyti automobilį 52 metų pirkėjas, sakosi negalįs patikėti, kaip greitai viskas pasikeitė.
„Atrodo, tarsi būtume pasaulinės finansinės krizės epicentre, – pabandęs gauti kreditą naujo automobilio pirkimui sako jis. – Paskolų palūkanos išaugo iki 14 proc. Prieš porą mėnesių jie dar maldavo pirkėjų imti paskolas su 9 proc. palūkanų.“
„Didele dalimi dabartinio Rusijos nuosmukio priežastis galima priskirti krentančioms naftos kainoms, nes Rusija yra antras didžiausias pasaulyje naftos žaliavos eksportuotojas, – sako Philipas Hansonas iš Londono „Chatham House“ užsienio politikos centro, – Rusija po invazijos į Gruziją rugsėjo 8 dieną nebeatrodo esanti „pasaulio viršūne“.
Užsienio investuotojai, išsigandę staigaus Rusijos agresyvumo ir nuožmumo kai kurių Vakarų kompanijų atžvilgiu, atsiėmė iš Rusijos apie 57 mlrd. JAV dolerių, „BNP Paribas“ banko vertinimu.
Nemažai rusų seka šiuo investitorių pavyzdžiu – privataus kapitalo nutekėjimas iš Rusijos trečiame metų ketvirtyje sudarė 16,7 mlrd. JAV dolerių, kaip pranešė Centrinis bankas.
Sunkmetis sklinda ir šalies ūkyje, keisdamas rusų gyvenimus.
Alevtina Petrova, 36 metų, sako prieš porą savaičių sutarusi dėl 134 000 JAV dolerių paskolos butui Maskvoje pirkti, tačiau jau abejoja, ar gaus pinigus. „Dėl sandėrio buvo sutarta, tačiau dabar bankas išsisukinėja“.
Rusijos politikai, tarp jų ir premjeras Vladimiras Putinas, greiti rasti kaltuosius. „Visa tai prasidėjo Jungtinėse Valstijose“, - sako jie.
Automobilio pirkėjas Čičikovas svarsto: „Gal mes ir persistengėme su Gruzija, manydami, kad tai maža tautelė“. Visgi jis visiškai sutinka su Putino teorija ir tiki, kad JAV specialiai režisuoja ekonominius nesklandumus Rusijai.
Šiandien Rusijai toli iki bankroto, palyginti su 1998 metais, sako analitikai, tarp jų ir P. Hansonas. Valstybės biudžete 188 mlrd. JAV dolerių perteklius, o treti pagal dydį pasaulyje aukso rezervai ir atsargos užsienio valiuta spalio 1 d. siekė 556 mlrd. JAV dolerių. Tai žymiai sušvelnintų smūgį, jei pasaulinė krizė paūmėtų.
Esama ženklų, kad Rusija bando prisivilioti investuotojus atgal. Rusijos prezidento Dimitrijaus Medvedevo patarėjas Igoris Jurgensas sakė, kad šalis norėtų panaikinti kliūtis Vakarams, susidariusias dėl karo.
Visgi daugelis rusų gali netekti kantrybės, jei ūkio augimas negrįš į ankstesniais metais įprastą 7 proc. augimo vagą. „Rusų atlyginimai kasmet kildavo dviženkliais skaičiais procentine išraiška, - teigia Cliffas Kupchanas, Niujorko konsultacinės bendrovės „Eurasia Group“ analitikas. – „Jie įprato į klausimą „Ar šiandien gyvenimas tapo geresnis nei vakar?“ atsakyti „Taip“.
„Todėl Rusijos lyderiams būtų išmintinga ataušinti savo antivakarietišką retoriką ir paskatinti užsienio investuotojus grįžti, - sako P. Hansonas. – Jų populiarumas priklauso nuo gerovės lygio. Jei gerovė išnyks, jų rėmimas sumažės.“
