„Tranzitinė rizika Ukrainos teritorijoje šią žiemą išlieka, nes Ukraina dėl finansinių sunkumų nesugebėjo praėjusių metų lapkritį gruodį nupirkti būtiną dujų kiekį ir žymiai sumažino dujų atsargas požeminėse saugyklose“, – pasakė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris po susitikimo su naujuoju Europos Komisijos komisaru Marošu Šefčovičiumi.
Paklaustas apie projekto „South Stream“ likimą A.Mileris atsakė, kad šis „projektas uždarytas“.
„Dujotiekis „Turkish Stream“ („Turkiškas srautas“) yra vienintelis maršrutas, kuriuo galima pateikti 63 mlrd. kub. metrų Rusijos dujų; tiek dujų kol kas siunčiama tranzitu per Ukrainą. Kitų variantų nėra. Mūsų europiniai partneriai apie tai informuoti ir dabar jų uždavinys sukurti reikalingą dujų transporto infrastruktūrą nuo Turkijos sienos iki Graikijos“, – aiškino jis.
„Šiam reikalui jie turi daugiausia kelerius metus. Tai labai labai griežtas grafikas. Norint suspėti, naujų magistralinių dujotiekių ES šalyse tiesimo darbai turi prasidėti jau šiandien. Priešingu atveju, šios dujų apimtys gali atsidurti kitose rinkose“, – perspėjo A.Mileris.
„Gazprom“ vadovas paaiškino, kad koncernas savo strategiją kuria atsižvelgdamas į ES Energetikos sąjungos kūrimo planą.
„Mes savo strategiją ir būsimus veiksmus kuriame, atsižvelgdami į ES Energetikos sąjungos kūrimo planą. Mums tai nauji iššūkiai ir galimybės. Tikimės, kad Energetikos sąjungos kūrimas niekaip nesumažins energetikos išteklių tiekimo patikimumo ir saugumo“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu Europos Komisijos komisaras M.Šefčovičius sakė esąs nustebintas A.Milerio pasakojimo apie dujotiekį „Turkish Stream“.
Anot komisaro, Europos Komisiją stebina koncerno „Gazprom“ sprendimas permesti visas dujų apimtis, įskaitant tranzitą per Ukrainą, Turkijos kryptimi.
„Šiandien mes sužinojome, kad tos dujos, kurios teka tranzitu per Ukrainą, tas kiekis bus permestas jau į naują vamzdyną. Kalbama apie gana didelius dujų kiekius, kurių nereikia nei Turkijai, nei Pietryčių Europai“, – sakė M.Šefčovičius žurnalistams.
„Mes iš pradžių turime išanalizuoti, kiek dujų reikia Turkijai, Pietų ir Vidurio Europos šalims“, – pridūrė jis.
„Taip pat kyla klausimas, ką turi daryti Vidurio Europos šalys. Reikia pažiūrėti; gal mes galime rasti geresnį sprendimą, ekonomiškai geriau pagrįstą“, – pažymėjo M.Šefčovičius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
