Apie tai galima spręsti iš Rusijos pirmojo vicepremjero Andrejaus Belousovo pareiškimų, kuriuos skelbia Vyriausybė ir cituoja tiek propagandinė, tiek nepriklausoma šalies žiniasklaida.
„Mes išanalizavome pareiškimus užsienio valstybių ir konkrečių kompanijų, kurios įgyvendinę dideles investicijas gamybos lokalizacijai, nenori palikti Rusijos rinkos, tačiau šiandien susiduria su precedento neturinčiu politiškai motyvuotu savo reguliatorių spaudimu“, – aiškino vicepremjeras.
Pasak jo, dabar užsienio verslas Rusijoje turės rinktis iš trijų alternatyvų, kas su juo bus ateityje.
Pirma, jis ir toliau Rusijoje veiks visa apimtimi, visiškai užtikrindamas žaliavų, medžiagų, reikiamų komponentų, tiekimą ir įgyvendindamas visus įsipareigojimus darbuotojams.
Antra, užsienio akcininkai perduos savo verslo dalį Rusijos partneriams ir ateityje galės grįžti į vietos rinką. Esą Rusijos verslas tam jau pasiruošęs ir kai kuriais atvejais įgyvendinęs panašius sandorius. Tiesa, pranešimuose nedetalizuojama, kaip Vakarų kompanijos galėtų susigrąžinti savo turtą.
Turint galvoje, kad nemažai didesnių Rusijos kompanijų paklūsta Kremliaus diktatui, vargu ar perimtas verslas taip paprastai būtų grąžinamas ankstesniems savininkams.
Trečia Rusijos Vyriausybės numatoma alternatyva: užsienio investuotojams priklausančios kompanijos galutinai sustabdo darbą Rusijoje, nutraukia gamybą, atleidžia darbuotojus.
„Tai mes vertiname kaip į tyčinį bankrotą. Tokiais atvejais mes įsikišime ir taikysime pagreitinto bankroto procedūras“, – įspėjo A. Belousovas.
Pranešimuose nenurodoma, kad tiksliai bus pradėtos panašios priemonės prieš užsienio verslus Rusijoje.
Po to, kai vasario 24 d. Kremliaus režimas pradėjo karą Ukrainoje, apie veiklos sustabdymą Rusijoje pranešė daugelis užsienio kompanijų: „General Motors“, „Mercedes-Benz“, BMW, „Ford“, „Land Rover“ „Toyota“ ir „Mazda“ pranešė apie produkcijos tiekimo į Rusiją sustabdymą.
Be to, „Mercedes-Benz“, BMW, „Hyundai“, „Renault“ ir „Škoda“ pranešė apie gamybos sustabdymą.
Prognozuojama, kad dėl sustojusios gamybos ir prekybos ilgainiui darbą gali prarasti tūkstančiai Rusijos darbuotojų. Dėl to sumažės Rusijos biudžeto pajamos iš mokesčių ir padidės išlaidos nedarbo išmokoms.
Kita vertus, jei užsienio kompanijos praras turtą ir pajamas Rusijoje, jų vertė sumažės. Jeigu tokių kompanijų akcijomis prekiaujama akcijų biržose, jų kaina kris.
Atitinkamai sumažės tiek pavienių investuotojų, tiek institucinių investuotojų, pvz., pensijų fondų, turtas. Dėl to sumažės ir Vakarų gyventojų turtas.
