Gediminas Stanišauskas
Daugiau kaip savaitę Rusijos muitinė nuodugniai krėtė Lietuvos vežėjų automobilius ir nepagrįstai ilgai juos užlaikydavo pasienyje. Ilgiau nei savaitę trukusi Lietuvos vežėjų diskriminacija Rusijos muitinėse po truputį slūgsta, bet vežėjų nerimas iki galo dar neišsklaidė. Ekonomikos ekspertai pabrėžė, kad beprecedentė akcija buvo siekiama Rusijos politinių tikslų, nes ekonomine prasme toks karas naudos neduoda nei Lietuvai, nei pačiai Rusijai.
Šokas ir nerimas
Sugriežtinta Lietuvos vežėjų patikra Rusijos pasienyje truko ilgiau nei savaitę – nuo rugsėjo 12 d. Pirmosiomis dienomis Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ paskelbė aliarmą, kad nepagrįstai ilgai Rusijos muitinėje vilkinamos išmuitinimo procedūros. Kai kurie automobiliai muitinėje būdavo užlaikomi 2–3 paras.
Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Vaclavas Stankevičius teigė, kad apskrityje susidarė nenormali padėtis ir vyksta nepaskelbta blokada. Po kelių pirmųjų šios blokados dienų Karaliaučiaus prekybos centruose pristigo lietuviškų maisto prekių, mėsos ir pieno produktų.
Kelias dienas Vyriausybė siekė išsiaiškinti, kodėl Rusijos muitinėje Lietuvos vežėjų automobiliai nuodugniai krečiami ir be jokio paaiškinimo neišleidžiami vykti į krovinio pristatymo vietas. „TIR kortelių išdavimas pirmomis dienomis buvo sumažėjęs net 25 proc., – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. – Kiekvieną dieną vežėjai prarado apie 2 mln. eurų (apie 6,9 mln. Lt) pajamų.“
Pasak jo, didžiausią nerimą ir šoką vežėjams sukėlė ne griežtesnis Rusijos muitinės požiūris į patikrą, bet tai, kad nuodugniai buvo krečiami tik tie automobiliai, kurių krovinių vežimo dokumentuose buvo parašyta: „Pakrovimo šalis – Lietuva.“ „Šį nerimą išsakėme valstybinėms institucijoms ir paraginome imtis veiksmų“, – pridūrė A.Kondrusevičius.
Rusija mūsų šalies vežėjams – itin svarbi rinka, nes pagal krovinių pervežimą Lietuvos vežėjai joje užima trečiąją vietą. Kasmet lietuvių vežėjai Rusijoje uždirba apie 700 mln. eurų pajamų arba apie 2,4 mlrd. litų.
Žaibiška EK reakcija
Atsižvelgdama į Lietuvos vežėjų sukeltą aliarmą ir į tai, kad į oficialius užklausimus bei notą Rusijos Federacijos tarnybos nereagavo, Prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo Vyriausybę imtis priemonių, ginant šalies interesus. „Išties informacija, kuri ateina nuo pasienio, kelia nerimą, todėl dar antradienį įpareigojau Vyriausybę imtis visų būtinų veiksmų, ginant ekonominius mūsų valstybės interesus, ir ne tik ekonominius – ir žmonių interesus, nes stabdomos ir privačios mašinos“, – situaciją LRT tuomet komentavo D.Grybauskaitė.
Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl TIR knygelių. Krovininių automobilių vairuotojams išduotos TIR knygelės (Lietuvoje jas išduoda „Linava“, o jai – Tarptautinių kelių transporto sąjunga) leidžia išvengti muitinės kontrolės priemonių, jei jos taikytos prekių išvykimo šalyje. Muitinės kontrolės priemonės pripažįstamos ir kitose valstybėse, prisijungusiose prie TIR sistemos. Vykstant su TIR knygele, vienoje muitinės įstaigoje užplombuotose transporto priemonėse gabenamos prekės paprastai netikrinamos kitose muitinės įstaigose. Lietuva įsitikinusi, kad Rusija šiuos susitarimus pažeidė.
Europos Komisija dar antradienį paragino Rusiją nedelsiant panaikinti apribojimus lietuviškoms prekėms teigdama, kad prekybą trikdantys veiksmai neatrodo pagrįsti ir yra diskriminaciniai. Iš PPO Lietuva palaikymo nesulaukė, nors jos narė mūsų šalis yra nuo 2001 m. Pabrėžtina, kad Rusija PPO nare tapo tik praėjusiais metais ir iki šiol neįvykdė nė vieno reikalavimo, kurį įsipareigojo įgyvendinti po įstojimo.
Pasėjo gandų
Prieš kelias dienas Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad Rusija neva sugriežtino ir lietuviškų pieno produktų kontrolę po to, kai juose buvo nustatyta antibiotiko tetraciklino. Net keturių didžiausių Lietuvos perdirbimo įmonių produkcija esą neįleidžiama į Rusiją.
„Mūsų produkcijos eksportas į Rusiją net nepristabdytas, nors muitinėje kroviniai išmuitinami tikrai per ilgesnį laiką, – teigė AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius. – Kol kas mūsų partneriai Rusijoje taip pat nestabdo eksporto.“ Pasak jo, įtampa pasienyje pasėjo daugybę gandų. „Įtampa jaučiama, nes nežinai, kas bus rytoj, bet kol kas eksporto tikrai nestabdome. Apie 30 proc. produkcijos eksportuojame į Rusiją“, – pridūrė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius G.Bertašius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) taip pat informavo, kad jokių oficialių pranešimų apie neatitikimus lietuviškoje produkcijoje iš atsakingų Rusijos institucijų nėra gauta. „Šiuo atveju jokių veiksmų ar sankcijų Lietuvos maisto gamintojams nebuvo taikoma, nes nesklandumų kilo dėl sugriežtintos Lietuvos vežėjų krovinių patikros Rusijos muitinėje“, – pabrėžė VMVT atstovė Jurgita Savickaitė. Tiesa, ilgos prastovos ir nukrypimai nuo suplanuoto krovinių pristatymo grafiko gali padaryti įtaką greitai gendančių maisto produktų kokybei.
Priežastys – politinės
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pirmiausia linkęs kaltinti Lietuvos politikus, kurie, pasitaikius progai, stengiasi įgelti Rusijai. „Netgi priekaištavimas dėl demokratinių procesų Rusijoje arba žmogaus teisių pažeidimų mums sugrįžta ekonominėmis sankcijomis, todėl nepateisinu tokių politikų, kurie be jokios atsakomybės siekia tik įgelti Rusijai“, – teigė R.Žemaitaitis.
Seimo narys įsitikinęs, kad Lietuvos ir Rusijos verslo santykius reikia plėtoti, nes 20 proc. Lietuvos eksporto yra nukreipta į Rusiją. „Nuvykęs į Briuselį, iš vietos klerkų sužinojau, kad ES anksčiau prognozavo Rusijos ekonominius išpuolius prieš ES valstybes, bet keisčiausia, kad niekas nepateikė jokių planų, kaip reaguoti į tokias situacijas“, – pasakojo R.Žemaitaitis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi svarsto, kad „sankcijų Lietuvai priežasčių reiktų ieškoti politikos koridoriuose“. „Spaudimas gali būti susijęs su noru, kad Lietuva atsisakytų Trečio energetikos paketo įgyvendinimo, tačiau tai tik spėlionės, – kalbėjo N.Mačiulis. – Aiškiau būtų, jei sužinotume, kokius pasiūlymus ar reikalavimus „Gazprom“ pateikė Lietuvai per derybas dėl naujos dujų tiekimo sutarties.“
Tiesa, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas abejoja, ar Rusija galėtų pasiekti savo tikslų. „Tokias ar panašias importo ribojimo priemones Rusija galėtų pradėti taikyti ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Tačiau labai abejotina, ar Rusija ryžtųsi tokiam atviram ekonominiam konfliktui su ES“, – sakė N.Mačiulis.
Maisto prekių importas iš Lietuvos sudaro labai mažą dalelę viso Rusijoje suvartojamo maisto – tik 0,14 proc. Lietuvos atvežti pieno produktai irgi sudaro nedidelę rinkos dalį – 1,4 proc.
Išmuitina greičiau
Jau ketvirtadienį įtampa pasienyje pradėjo slūgti. „Rusijos muitininkai jau ne taip ilgai užlaiko krovininius automobilius ir visai nebeužlaiko mašinų, vežančių greitai gendančius produktus, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė „Linavos“ prezidentas A.Kondrusevičius. – Tiesa, šie geri ženklai matyti dar ne visur, bet įtampa tikrai slūgsta.“ Jo nuomone, didele dalimi prie to prisidėjo ir žaibiška Vyriausybės reakcija, bet kaip bus toliau, jis neprognozuoja.
Šią informaciją patvirtino ir VMVT atstovai. „Rusija nuo rugsėjo 18 d. nebetaiko sugriežtintos krovinių patikros greitai gendantiems maisto produktams iš Lietuvos, o rugsėjo 19 d. patikrų režimas sušvelnintas visoms Lietuvos vežėjų transporto priemonėms“, – tikino VMVT atstovė spaudai J.Savickaitė. Nepaisant to, pirmadienį tolesni Lietuvos institucijų veiksmai bus aptarti Vyriausybės pasitarime.
„Gerai, kad po 1999 m. Lietuva diversifikavo eksporto rinkas – šiandien ji tikrai mažiau priklausoma nuo Rusijos rinkos, – reziumuoja ekonomistas N.Mačiulis. – Bet nemanau, kad nuo Rytų reikėtų nusisukti, nes Lietuva gali sėkmingai konkuruoti kitose NVS šalyse. Tai didelės rinkos, kurios ateityje augs sparčiau nei dabartinė mūsų prekybos partnerė ES.“
Rusija ne pirmą kartą diskriminuoja Lietuvos ir kitų šalių verslą. Nuo balandžio 1 d., kai susikūrė Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos muitų sąjunga, panašius smūgius jau patyrė Ukraina.
