Susisiekimo ministerija antradienį pranešė paskelbusi tai numatančius pirkimus inžinerinės infrastruktūros vystymo planų parengimui. Juos planuojama parengti iki 2026 metų pabaigos.
„Šiuo metu intensyviai ruošiamės darbams „Via Baltica“ šiaurinėje dalyje, siekdami užtikrinti sklandų ir saugų susisiekimą tarp Lietuvos ir Latvijos. Kuo greičiau pradėsime darbus atkarpoje link Latvijos, tuo sparčiau judėsime link mūsų tikslo – užbaigti visą „Via Baltica“ rekonstrukciją iki 2030 metų“, – pranešime sakė ministras Marius Skuodis.
Anot ministerijos, vystymo planai bus ruošiami trims magistralės ruožams: 80,4 kilometrų ilgio keliui Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 22,2 kilometrų ilgio Panevėžio aplinkkeliui bei 57,1 kilometrų ilgio keliui Panevėžys–Pasvalys–Ryga iki sienos su Latvija.
Šiuose ruožuose numatoma įrengti po keturias eismo juostas su jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų bei apšvietimu.
Pranešime teigiama, kad šiuo metu, rekonstruojant 40 kilometrų ilgio „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos, jau užbaigti trys iš keturių ruožų – 28,5 kilometrų magistralės. Paskutinė atkarpa bus baigta atnaujinti kitąmet.
„Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų net pusę sudaro krovininis transportas.
„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 kilometrų, iš jų 269 kilometrai – Lietuvos teritorijoje.
