Mokslininkai paskaičiavo, kas valstybei atsieina pigiau: liekni, sveiki ir gyvenantys ilgiau ar turintys antsvorį, rūkantys, bet mirštantys anksčiau, rašo Vokietijos dienraštis „Spiegel“.
Daugelis Europos valstybių jau seniai paskelbė kovą rūkymui, dabar vienas svarbiausių priešų - ir nutukimas. Rūkymas ir antsvoris yra diabeto, širdies, kraujotakos ligų, plaučių vėžio priežastis. Šių ligų gydymas brangus, tačiau, kita vertus, rūkantys ir turintys antsvorio miršta anksčiau, todėl išlaidos jų sveikatos apsaugai yra mažesnės.
Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos instituto mokslininkai, vadovaujami Pieterio van Baalo atliko tyrimą ir pateikė konkrečius skaičius.
Mokslininkai sukūrė tris hipotetines grupes: liekni nerūkantys, liekni rūkantys ir apkūnūs nerūkantys. Skaičiavimams jie naudojo dvidešimtmečių Nyderlandų vyrų ir moterų duomenis.
Pagal statistinę tikimybę jie paskaičiavo galimas kiekvienos grupės ligas ir su tuo susijusias išlaidas nuo 20 metų iki mirties. Sveiki, liekni žmonės vidutiniškai gyvena 84 metus, turintys antsvorį - 80 metų, rūkoriai - 77 metus.
Rūkantys ir apkūnūs žmonės yra labiau linkę į širdies ligas. Vėžiu (išskyrus plaučių vėžį) vienodai dažnai sirgo visų trijų grupių atstovai. Diabetu dažniausiai serga apkūnūs žmonės, tačiau „sveikuosius“ dažniau ištinka insultas.
Skaičiavimai parodė, kad rūkoriai valstybei atsieina pigiausiai. Nuo 20 metų iki mirties jų sveikatos priežiūrai prireikia vidutiniškai 220.000 eurų, turinčių antsvorį - 250.000. Lieknieji nerūkantys valstybei atsieina brangiausiai - 281.000 eurų.
Didesnes išlaidas lemia ilgesnė gyvenimo trukmė. Aišku, kad iki 56 metų amžiaus kasmetinės išlaidos nutukusių žmonių sveikatos priežiūrai yra didžiausios, o lieknų ir nerūkančių - mažiausios.
Tačiau vėliau situacija keičiasi: ilgiau gyvenantys žmonės neišvengia sveikatos sutrikimų, o tai lemia didesnes jų gydymo išlaidas. Kad ir kaip ciniškai skambėtų, kova su rūkymu ir nutukimu nepadeda sumažinti išlaidų sveikatos apsaugai.
Prevencijos programos lemia tai, kad mirtiną, tačiau „pigesnę“ ligą pakeičia mažiau pavojingi sveikatos sutrikimai, kurių gydymui reikia daugiau lėšų.
Toks žalingas įprotis kaip rūkymas sąlygoja „pigius“ susirgimus (pavyzdžiui, infarktą). Finansiškai labiau apsimokėtų kovoti su nutukimu, nei su rūkymu.
Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad vien finansiniai aspektai negali būti pagrindinis vertinimo kriterijus, nes svarbiausias sveikatos apsaugos tikslas yra ne sutaupyti valstybės lėšų, o užtikrinti žmogaus gyvenimo kokybę.