Taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai:
Violeta Klyvienė, vyresnioji „Danske Bank“ analitikė
Padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės
11,1 %
„Danske“ banko prognozėmis, rugsėjis visose trijose Baltijos šalyse pasižymės kaip infliacijos kreivės krypties žemyn mėnuo. Pagrindiniu infliacijos varikliu pastaruosius metus (maždaug nuo 2007 m. vidurio) šiose valstybėse buvo naftos ir maisto produktų kainų augimas. Tiek vienos, tiek kitos produktų grupės kainose dabar pastebima mažėjimo tendencija.
„Danske“ bankas prognozuoja, kad Lietuvoje rugsėjį metinis vartojimo kainų pokytis sumažės iki 11,1 proc. (nuo 12,0 proc. rugpjūtį).
Tačiau jau spalį, atvėsus orams, šalies gyventojams gali būti įjungtas šildymas. O padidėjusios energijos kainos metinę infliaciją vėl kilstelės – maždaug iki 11,8 proc.
Nerijus Udrėnas, SEB banko vyriausiasis analitikas
Metinė infliacija lėtės trečią mėnesį iš eilės
10,9%
Mėnesinė infliacija rugsėjį vėl paspartės iki 0,4 procento. Džiugu, kad maisto kainos išliko gana stabilios, – šiek tiek kilo vištienos kainos, tačiau kiaulienos, jautienos ir pieno produktų kainos beveik nekito, o šalyje išaugintų daržovių ir vaisių kainos sumažėjo. Nors nukritusios degalų kainos atitinkamai mažino transporto grupės prekių ir paslaugų kainas, drabužių ir avalynės, švietimo paslaugų, būsto išlaikymo kainos augo.
Rugsėjį būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos taip pat padidėjo, nors dar ir neapėmė didžiojo šilumos kainų šuolio.
Mėnesio infliacija sieks 0,4 procento, metinė infliacija – 10,9 proc., o vidutinė metinė – 10,6 procento.
Indrė Genytė, „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė
Jau prasidėjęs ruduo žada naują postūmį infliacijai
10,7%
Šių metų rugsėjį metinis kainų prieaugis turėtų smukti iki 10,7 proc., palyginti su 12 proc. rugpjūtį, atitinkamai mėnesio vartojimo kainų pokyčio padidėjimas siektų 0,2 proc. Šią tendenciją metinio vartojimo kainų pokyčio rodiklio dinamikoje lėmė išryškėjęs bazės efektas: būtent pernai rugsėjį pirmą kartą per 2007-uosius mėnesio infliacija peržengė 1 proc. ribą (siekė 1,4 proc.), dėl to įsibėgėjo pastarasis kainų spurtas.
Kiek santūresnei, nei dėl šio sezono specifikos įprasta, mūsų prognozei įtakos turėjo mažėjanti vartojimo paklausa – į šiuos pokyčius jau ėmė po truputį reaguoti kainas diktuojantys mažmenininkai, dėl sezoninio pasiūlos padidėjimo atpigusios atitinkamos maisto produktų grupės ir degalų kainų kritimas.
Tačiau šis atokvėpis yra laikinas. Jau prasidėjęs ruduo žada naują postūmį infliacijai – centrinio šildymo brangimą. Priklausomai nuo to, kada bus įjungtas šildymas, to mėnesio metinis vartojimo kainų indekso pokytis padidės apie 1,5 proc. punkto.
Lina Vrubliauskienė, „Swedbank“ Ekonominės analizės skyriaus analitikė
Viena lėtesnės infliacijos priežasčių – mažesnė maisto kainų įtaka
11,1%
„Swedbank“ prognozėmis, mėnesio infliacija rugsėjį sudarys 0,5 proc., o metinis vartojimo kainų augimas nusileis iki 11,1 proc. Tuo tarpu vidutinė metinė pastarųjų 12 mėnesių infliacija kils toliau iki 10,6 proc.
Viena iš pagrindinių lėtesnės metinės infliacijos priežasčių yra mažesnė maisto kainų įtaka dėl vadinamojo bazės efekto. Šiuo metu maisto brangimas yra nuosaikus, be to, geras šių metų derlius Lietuvoje ir aplinkinėse rinkose leidžia tikėtis gana stabilių maisto kainų ir ateityje. Tuo tarpu prieš metus buvo stebimas stiprus maisto kainų šuolis dėl pasaulio rinkoje susiklosčiusios situacijos, kai buvo kalbama apie nepakankamą pasiūlą dėl prasto derliaus ir augančios biokuro gamybos. Slopstantis prieš metus įvykusio šoko poveikis reikš kiek mažesnius metinės infliacijos rodiklius.
