„Po 2–4 metų Mažeikiai gamins ne tik kuro produktus, bet ir energiją plačiąja prasme, kurios Lietuvai labai reikia“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė M. Rudnickis
„Turim viziją, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla taptų ne kuro, o energijos plačiąja prasme gamykla“, – pridūrė „Orlen Lietuvos“ vadovas.
Pasak jo, artimiausiu metu į giluminio naftos perdirbimo projektą bus investuota apie 670 mln. eurų. Anksčiau buvo teigta, kad investicijos sieks 641 mln. eurų.
„Rugpjūčio mėnesį prasidėjo didžiausia „Orlen“ investicija užsienyje – naujos instaliacijos įrenginio statybos, kurių vertė kol kas yra 670 mln. eurų, tos investicijos dėka Mažeikių gamykla taps viena moderniausių naftos perdirbimo gamyklų Europoje“, – sakė „Orlen Lietuvos“ vadovas.
„Šita investicija mums atveria duris į tris pagrindinius segmentus: į propileno gamybą, vėjo parkus ir saulės energiją ir vandenilio gamybą iš žaliosios energijos. Tokiu būdu Lietuva galės pereiti prie visiškai sintetinio kuro“, – pridūrė M. Rudnickis.
„Orlen Lietuva“ rugpjūtį pradėjo įgyvendinti didžiausią investicijų projektą Lietuvoje per „Orlen“ veiklą Lietuvoje nuo 2006 metų – jo metu bus statomas giluminio naftos perdirbimo įrenginys.
Projektas, kurį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos, naftos produktų perdirbimo efektyvumą turėtų padidinti nuo 72 proc. iki 84 proc., todėl bendrovė tą patį produktų kiekį galės gauti iš 20 proc. mažesnio naftos žaliavos kiekio, o jos veiklos EBITDA pelnas kasmet turėtų padidėti apie 68 mln. eurų.
M. Rudnickis BNS pernai rudenį sakė, kad vadinamąją likučio hidrokrekingo įrenginio (angl. Bottom of the Barrel) technologiją ir bazinį projektą sukūrė JAV naftos, dujų ir naftos chemijos technologijų milžinė UOP („Universal Oil Products“), o už visą logistiką – įrenginių gabenimą iš gamyklos per Klaipėdos uostą iki Mažeikių atsakinga tarptautinė logistikos bendrovė „Mammoet“.
Bendrovė skelbė, jog įgyvendintas projektas didins Mažeikių gamyklos pelningumą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo stiprinimo, nes produkcija iš Mažeikių tiekiama ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir Estijai, Latvijai bei Ukrainai.
