Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas sako, kad gilinimo darbai bus pradėti rugpjūčio pabaigoje ir užtruks vos daugiau nei savaitę. Jo teigimu, projekto itin laukia vietos gyventojai, tikimasi, kad jis pagyvins turizmą.
„Iš tiesų pačių darbų apimtis yra gana nedidelė, jie duotų didelį efektą, bet pačio darbo nėra daug. Tikriausiai apie savaitę, galbūt pusantros su mūsų galinga žemkase būtų galima tą praplaukimą sutvarkyti“, – BNS teigė jis.
Anot V. Vinokurovo, Šilutės valdžia projektą įgyvendinti norėjo jau seniau, tačiau tam trukdė aplinkosaugos reikalavimai.
„Vidaus vandens kelių direkcija jau prieš porą metų yra gavusi Šilutės savivaldybės administracijos paklausimus. (...) Anksčiau turėjome tiesiog visišką Saugomų teritorijų tarnybos draudimą daryti bet kokią veiklą, (...) tokia buvo ankstesnės vadovybės pozicija“, – sakė V. Vinokurovas.
„Pasikeitus vadovybei pavyko susitarti ir įrodyti, kad žalos gamtai nebus, o bus tik nauda, nes net ir žuvų migracija, kai pagilėja vandens srovė, didėja, čia viskas buvo dėl aplinkosauginių draudimų“, – komentavo direkcijos vadovas.
Anot jo, didžiojoje dalyje ruožo užteks tik išvalyti susikaupusias sąnašas, o gilinti dugną daugiausia reikės Kuršių mariose.
„Problema yra būtent tik dėl seklumos, kuri yra Kuršių mariose, nes visa rytinė Kuršių marių pakrantė yra labai sekli, tai tik toje vietoje. Tose (ne Kuršių marių – BNS) vietose pravalius tiesiog susikaupusias sąnašas ir pasiekus projektinį, berods, 1,2 metro gylį būtų galima užtikrinti beveik visiems Lietuvos pramoginiams laiveliams praplaukimą“, – teigė V. Vinokurovas.
Anot jo, šio projekto įgyvendinimo itin laukia netoli gyvenantys žmonės, ypač turintys sodybas.
„Ten yra fantastinė vieta plaukti, yra kelios sodybos, tai gyventojai galės džiaugtis turistais, turėti kažkokios papildomos apgyvendinimo veiklos. Ta vieta, kuria yra laivuojama, kaip matome, dabar rytinėje pakrantėje, kaip atsigauna Dreverna, Svencelė, tai iš tiesų galima tikėtis šiokio tokio pagyvėjimo“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
„Šios vietos buvo tiesiog tokios apleistos, nes nebuvo kaip išplaukti į Kuršių marias“, – teigė jis.
Laivybos pritaikymo darbus atliks pati direkcija. Kiek lėšų prireiks darbams, kol kas neaišku.
V. Vinokurovo teigimu, šiuo metu į Kuršių marias laivai dažniausiai plaukia Atmatos upe.
Nemuno delta ir Kuršių marios yra ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, skirtos buveinių ir paukščių apsaugai, kuriose saugomos Europos bendrijos svarbos buveinės ir rūšys.