Išliekame Europos uodegoje
Jei turtingiausiose Europos valstybėse aukštųjų technologijų dalis gamyboje sudaro 10-20 proc., o kai kuriose, pvz., Airijoje, netgi beveik pusę visos gamybos, tai Lietuvoje ši dalis yra vos 4 proc. Lietuvos gamyboje galima išskirti du pagrindinius aukštųjų technologijų sektorius. Pirmasis – tai biotechnologijų sektorius, praėjusiais metais sugeneravęs maždaug 380 mln. eurų pajamų. Antrasis – tai optinių ir elektroninių gaminių (lazerių, matavimo prietaisų, navigacinių sistemų) sektorius. Jame veikiančios įmonės praėjusiais metais sugebėjo parduoti produkcijos už maždaug 150 mln. eurų. Ir nors šie sektoriai pastaraisiais metais auga po maždaug 30 proc. kasmet, jie vis dar sudaro vos daugiau nei 1 proc. šalies BVP.
IT – taip pat aukštosios technologijos
Tačiau aukštosios technologijos – tai ne tik gamyba. Tradiciškai prie aukštųjų technologijų yra priskiriamos ir vadinamosios „žinioms imlios paslaugos“, kurias iš esmės sudaro IT paslaugos, tokios kaip programavimas, IT konsultavimas ir pan. Pastarąjį dešimtmetį Vakarų valstybėse būtent IT sektorius plėtėsi labiausiai ir kai kuriose valstybėse, pvz., Airijoje, Danijoje, IT sektorius jau šiandien sudaro 5-6 proc. visos ekonomikos ir nulemia nuo trečdalio iki dviejų trečdalių viso ekonomikos augimo.
Panašu, kad nuo šios tendencijos stengiasi neatsilikti ir Estija, kur IT sektoriaus plėtra paaiškina beveik pusę viso pastarųjų trejų metų ekonomikos augimo, o IT sektorius jau sudaro daugiau kaip 3 proc. Estijos ekonomikos. Lietuvoje praėjusiais metais IT sektorius generavo 680 mln. eurų pajamų ir vertinant pagal pridėtinę vertę sudarė 1,4 proc. visos ekonomikos.
Vien statistinis vertinimas leidžia matyti, kad IT sektorius Lietuvoje dar toli gražu nėra išnaudojęs savo potencialo, o žiūrint į ateitį, jis galėtų tapti vienu iš ekonomikos augimo garvežių. Tam Lietuvoje turime ne tik palankų šiaurietišką klimatą, bet ir pakankamai įkvepiančių IT startuolių sėkmės istorijų.
ES milijonai
Dabartinės ES finansavimo programos prioritetai yra itin palankūs aukštųjų technologijų plėtrai. Šiam tikslui iki 2020 m. iš viso yra numatyta 680 mln. eurų. Tačiau klausimų kelia Ūkio ministerijos nustatyti prioritetai. Pavyzdžiui, vienoje iš didžiausių priemonių, „Intelektas LT“, kuriai iš viso yra numatyta 130 mln. eurų, IT sektorius yra patalpintas į vieną „prioritetą“ kartu su transporto sektoriumi. Belieka tik spėlioti, ką bendro turi IT ir transporto sektoriai.
Negana to, šiam (vienam iš šešių) „prioritetui“ yra skirta mažiausiai lėšų – 6 proc. viso finansavimo. Kaip parodė šiais metais jau įvykęs pirmasis paramos konkursas, konkurencija dėl finansavimo šiame „prioritete“ buvo net keturis kartus didesnė nei kituose. O tai yra aiškus signalas, kad paklausa naujų IT produktų vystymui yra gerokai didesnė nei tam skirta pinigų.
Pagrindinis dėmesys – švietimui
Ir nors ES milijonai, jei būtų teisingai administruojami, galėtų suteikti postūmį Lietuvos aukštųjų technologijų plėtrai, ilguoju laikotarpiu situaciją iš esmės gali pakeisti tik visapusiška švietimo sistemos pertvarka. Tam reikia ne tik pagerinti studijų kokybę ir tokiu būdu paruošti aukštesnės kokybės specialistus, bet ir siekti didesnio tarpdiscipliniškumo apjungiant fundamentaliuosius mokslus su verslumo ugdymu, daugiau dėmesio skiriant galutinių produktų vystymui, o ne tik teorinėms žinioms. Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, pagrindinė problema Lietuvoje nėra „kietosios“ žinios (nors ir čia nepirmaujame), tačiau nesugebėjimas tų žinių paversti verslo idėjomis.
Todėl nestebina, kad Lietuvos verslas gana vangiai investuoja į tyrimus ir inovacijas. Tam paprasčiausiai trūksta pakankamai idėjų ir išradingumo. Net ir su ES finansavimu Lietuva yra viena iš mažiausiai inovacijoms išleidžiančių šalių Bendrijoje. Todėl įsivaizduokime, kas nutiks, kai ateis 2020 m. ir šių pinigų apskritai neliks. Tuomet reikės atsisukti į privatų kapitalą, kurio pasaulyje netrūksta ir kuris nuolat ieško įdomių investavimo galimybių. Tačiau privatus kapitalas ateis tik į realią ekonominę grąžą galinčius generuoti projektus. O tai yra esminis skirtumas nuo laisvai tekančių ES milijonų.
