Lietuvos Robotikos asociacijos valdybos nario Justino Katkaus vadovaujama įmonė „Factobotics“ stebina Lietuvos ir pasaulio verslininkus precedento neturinčiais robotikos sprendimais. Nuo 2018 metų kartu su Norvegijos partneriais įmonė vysto itin ambicingą projektą – kuria unikalią robotų-nešėjų sistemą, kuri transformuos medžiagų ir nebaigtų produktų logistiką gamyklose. J. Katkus pasakoja apie tai, kaip prasidėjo vienas sudėtingiausių jo karjeroje projektų, apie nelengvą inovatoriaus kelią ir kodėl nesirinktų daryti nieko kito.
– Kaip prasidėjo jūsų bendras projektas su Norvegija?
– Pradžia – gana klasikinė. Mūsų partneriai norvegai Lietuvoje yra įkūrę savo gamyklą. Nusprendę ją robotizuoti ir suskaitmeninti tam tikrus procesus, jie ėmė ieškoti partnerių, kurie galėtų šiuos procesus įgyvendinti. Norvegai rado mūsų tinklapį ir pasikvietė susitikti, tad taip ir susipažinome.
Nuo pat pradžių labai sutapo mūsų DNR. Greit pokalbiai tapo analizėmis, pirmomis idėjomis, pasiūlymais. Vieną iš mūsų pasiūlymų jie ir pasirinko – nenaudoti standartinių sprendimų, o kurti naują produktą, išspręsiantį jų problemą - vidinę logistiką gamykloje. Nusprendėme kartu sukurti inovaciją, kurią vėliau galėtume panaudoti ir parduoti kitoms pramonės įmonėms.
– Kodėl norvegai pasirinko sprendimą iš jūsų, lietuvių, įmonės?
– Jei turite gamyklą ir norite ją robotizuoti, partnerio galite ieškoti visame pasaulyje –samdyti amerikiečius, lenkus, prancūzus, skandinavus... Svarbiausias klausimas yra, kas gali išspręsti problemą ir tai padaryti už priimtiną kainą. Nors, kai kurių įmonų politika yra samdyti tik savo šalies tiekėjus, šiuo atveju buvo kalbamasi tiek su Norvegijos, tiek su Lietuvos įmonėmis.
– Kas tapo lemiamu faktoriumi norvegams imtis inovacijos kūrimo kartu su jumis?
– Visų pirma, manyčiau, kad tai buvo karminis sutapimas – turėjome gerą sinergiją ir mums nuo pat pradžių patiko dirbti kartu. Lyginant su kitais kandidatais, vienareikšmiškai buvome inovatyviausi, o mūsų darbo modelis ir kainodara – priimtiniausi.
– Ką bendradarbiaujant pastebėjote apie norvegų verslo kultūrą? Į ką atkreipti dėmesį Lietuvos įmonei, kuri ieško partnerių Skandinavijoje?
– Skandinavai, kalbant konkrečiau apie Norvegiją ir Suomiją, yra lėtesni ir atsargesni nei lietuviai, todėl kai kuriems sprendimams reikėtų numatyti daugiau laiko. Kitą vertus, iš savo patirties matome, kad gabus, mokantis prisitaikyti verslininkas yra sėkmingas visur. Norint sėkmingai bendradarbiauti, reikia būti aiškiu, konkrečiu, nuoširdžiu, nekomunikuoti netiesos. Turi būti lankstus ir visada ieškoti bendro kelio – jeigu norėsite dirbti kartu, jį visada galima rasti.
– Ko išmokote dirbdami su užsienio partneriais?
– Projekte mes atlikome pagrindinius mokslinius darbus ir generavome idėjas, o norvegai mums padėjo savo įžvalgomis – tiek techninėmis, tiek suprantant, ko reikia, kad produktas būtų naudingas vartotojui.
– Kokioje stadijoje dabar yra jūsų projektas? Kokie inovacijos komercinimo planai?
– Tai didelis ir labai sudėtingas projektas. Šiuo metu pereiname iš mokslinio etapo į taikomąjį, kur pradėsime pirmuosius diegimo darbus gamykloje. Tikimės, kad šiemet sistema pasieks gamybinį lygį.
Įsivaizduokite, kad kuriame pirmąją skalbyklę tikėdamiesi, kad jos reikės ir kitiems namams. Taigi šiuo metu mes gaminame ir statome pirmąją skalbyklę.
– Ko Lietuva gali pasimokyti iš skandinavų, kurie yra stiprūs inovacijų srityje?
– Skandinavija – mūsų pirminė rinka. Iš patirties matome, kad Lietuva inovacijų srityje nuo jos stipriai atsilieka – per mažai investuojame ir situaciją reikia gerinti. Kalbu ne tik apie finansus, kalbu ir apie idėjas.
– Kodėl susiklostė tokia situacija?
– Manau, tai ne lėšų, o inovacijų kultūros klausimas. Tam, kad atsirastų daugiau įmonių, kurios kuria naujus produktus, reikia didžiulės drąsos ir rizikos. Todėl inovacijų procese svarbų vaidmenį vaidina bendra ekosistema.
Finansavimas reikalingas nuo pat ankstyvų stadijų – tai inkubatorių, tam tikrų verslo centrų klausimas. Pavyzdžiui, 2012 metais įkūriau pirmą Lietuvoje startuolių centrą Kauno Technologijų universitete, kuris vadinasi „KTU Startup Space“. Jis atsirado tam, kad žmonės, turintys technologinių verslų idėjų, inkubatoriuje galėtų nemokamai gauti patalpas, kurti prototipus, vystyti idėjas – tokiu būdu kūrėjui sumažinama rizika ir kaštai. Tai svarbu, nes siekiant pritraukti rimtesnį finansavimą, reikia pasiekti tam tikrą inovacijos stadiją. Jau nekalbant apie rizikos kapitalą, kuris apskritai neinvestuoja, kol nėra produkto, klientų ir aiškaus biznio plano.
Inovacijų kiūrimo kelias yra ilgas, todėl labai svarbus išlieka valstybės finansavimas ir sukurtos galimybės verslui. Manau, kad Lietuvoje mes kol kas pralošiame dėl inovacijų bazės ir žmonių motyvavimo trūkumo.
– Ar galimybių inovuoti Lietuvoje daugėja?
– Taip, situacija keičiasi. Pavyzdžiui, pati Norvegija prisideda prie inovacijų skatinimo Lietuvoje per programą „Norway Grants“. Pagal šią programą Lietuvos įmonės gali gauti investicijas įgyvendinti žaliųjų inovacijų projektus. Finansuojamas pramoninių procesų ir technologijų automatizavimas, skaitmenizavimo ir robotizavimo sprendimai, naujų IT technologijų vystymas. Norvegai taip pat yra sukūrę skaitmeninę bendradarbiavimo platformą „Explorer“ – joje registruojasi Norvegijos įmonės, vystančios įvairias inovacijas bei ieškančios partnerių. O privalumas – per šį kanalą galima tiesiogiai su jomis susisiekti. Tai gali būti geros priemonės Lietuvos inovatoriams susirasti partnerius Norvegijoje bei gauti finansavimą inovacijų vystymui.
– Kas jus motyvavo pasirinkti inovatoriaus kelią?
– Inovacijos kūrimas yra ne tik labai sudėtingas ir iššūkių kupinas procesas, bet kartu ir suteikiantis daug pozityvaus grįžtamojo ryšio. Kuriu ir konstruoju nuo labai ankstyvo amžiaus ir man tai labai patinka, nieko kito nenorėčiau daryti.
Bendrai, tai man malonumą teikia pats kūrimo procesas ir su juo susiję iššūkiai. Didžiausia dovana, kai sukurtas produktas yra reikalingas žmonėms ir/ar įmonėms, o inovacija palengvina darbus įmonėje ar kasdieniame gyvenime.
– Ar sutinkate daugiau tokių inovacijų entuziastų Lietuvoje?
– Taip, tikrai yra tokių žmonių. Gal kiek mažiau inovatorių yra vyresnėje kartoje, bet tarp jaunų žmonių jų daugėja. Dabar svarbu užtikrinti, kad geriausios idėjos laimėtų ir, kad tie žmonės turėtų visas galimybes jas įgyvendinti.
