Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje paaugo 0,5 proc., o Frankfurto DAX – 0,4 procento. Paryžiaus CAC 40 trečiadienio prekybos sesiją pradėjo iš esmės be pokyčių.
Rinkose plačiai manoma, kad FRS trečiadienį padidins skolinimosi kainas 0,75 procentinio punkto.
Keli JAV centrinio banko aukšto rango pareigūnai, įskaitant vadovą Jerome‘ą Powellą (Džeromą Pauelą), yra davę suprasti, kad yra pasiryžę suvaldyti infliaciją, kuri yra pasiekusi keturių dešimtmečių aukštumas, net jei tai pakenktų ekonomikos augimui.
Ketvirtadienį bus paskelbti JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) antrojo ketvirčio duomenys ir kai kurie stebėtojai spėja, kad jie gali parodyti, jog didžiausią pasaulio ekonomiką ištiko recesija.
Dalis ekspertų sako, jog ekonomikos augimo lėtėjimo ženklai JAV centriniam bankui gali leisti iki metų pabaigos sulėtinti pinigų politikos griežtinimo tempą, o 2023 metais pradėti mažinti palūkanų normas.
Visgi stebėtojai įspėja, kad rinkose dar bus ilgai stebimas padidėjęs kintamumas, nes FRS vis dar didina palūkanų normas, o vartotojų kainos kyla. Be to, nematyti jokių ženklų, kad Rusijos karas Ukrainoje artėtų prie pabaigos, o Kinija vis dar kovoja su COVID-19, skelbdama karantinus.
Euro kursas trečiadienio ryte šiek tiek paūgėjo – nuo 1,0126 JAV dolerio antradienio prekybos sesijos pabaigoje iki 1,0139 JAV dolerio.
Lėtai kyla ir naftos kainos: „Brent“ rūšies naftos kaina paaugo 0,2 proc. iki 104,63 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,6 proc. iki 95,53 JAV dolerio už barelį.
