Nuo šios savaitės „Rimi“ kai kuriose parduotuvėse prekybą iš dalies prekinę išvaizdą praradusių vaisių ir daržovių rinkiniais, kurie kainuos vos 79 ct už kilogramą.
Teigiama, kad tokių rinkinių bus galima rasti parduotuvėse Vilniuje (V. Pociūno g. 8, Kedrų g.4, Ateities g. 91) ir Kaune (Varžupio g.1).
„Tai galimybė pirkėjams įsigyti saugių, vartojimui tinkamų daržovių ir vaisių, kurie gal ir neatitinka idealios išvaizdos kriterijų, bet puikiai tiks kepiniams, vaisių kokteiliams ar šaldymui.
Už simbolinę kainą įsigydami netobulos prekinės išvaizdos vaisius pirkėjai prisidės ir prie maisto švaistymo problemos sprendimo, be to, tai ir geras būdas sutaupyti“, – pranešime cituojamas „Rimi“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.
Kaip teigiama pranešime, „Rimi“ parduotuvėse kiekvieną dieną po keletą kartų perrenkami vaisiai ir daržovės, turintys kokybinių defektų.
Vis dar saugūs vartoti vaisiai atiduodami „Maisto bankui“, o jei jie pradeda pūti ar apsitraukia pelėsiu – iškart utilizuojami, nes laikomasi itin griežtų kokybės kriterijų.
„Nuo šiol dar tikrai saugūs vartoti vaisiai bus dedami į rinkinius ir parduodami už simbolinę kainą. Norime kartu su savo pirkėjais mokytis taupyti, skatinti jų kitokį požiūrį į prekę, todėl siūlysime jiems šią naujovę ir lauksime grįžtamojo ryšio.
Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimas yra viena iš „Rimi“ sveikatos strategijos krypčių – mes siekiame kad iki 2025 metų kiekvienas žmogus per dieną suvartotų bent 400g vaisių ir daržovių“, – sako L. Aleliūnas.
Rinkinius įsigyjantiems pirkėjams L. Aleliūnas rekomenduoja juos suvartoti ar užšaldyti per 1–2 dienas.
Jei išparduodamų vaisių ir daržovių rinkinių norima įsigyti didesnį kiekį, specialistas pataria juos termiškai apdoroti ir gaminti įvairias uogienes, džemus ar kompotus. Taip pat juos galima vakuumuoti, šaldyti, džiovinti ar liofilizuoti. Paprastesni būdai – kepti įvairius kepinius ar trinti kokteilius.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje metinė (2022 m. vasarį, palyginti su 2021 m. vasariu) infliacija sudarė 14 proc.; pagal VKI apskaičiuotoji – 14,2 proc.
Infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, degalų ir tepalų, daržovių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, dujų, duonos ir grūdų produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas.
Maisto produktai ir gėrimai per metus pabrango daugiau kaip 15 proc.
