Taryba nuo gegužės 18 dienos apklausė mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis įmones, įskaitant internetines, taip pat „Rimi“ ir „Iki“ tiekėjus.
Įvertinus visas aplinkybes, padaryta preliminari išvada, kad dėl koncentracijos 37-iose „Rimi“ ar „Iki“ prekybos vietose bus apribota konkurencija: 16 - Vilniuje, 8 - Kaune, 6 - Klaipėdoje, po dvi Biržuose, Šventojoje ir Kaišiadoryse, viena - Palangoje. Rugsėjo 5 dieną „Rimi“ tarybai pranešė nesutinkanti su tokia išvada. „Rimi“ manymu, koncentracijos tyrimo išvados pernelyg konservatyvios, todėl įmonė nesutiko su prekių ir geografinių rinkų apibrėžimais, įėjimo į rinką kliūčių, konkurentų artimumo, lokalios kainodaros taikymo vertinimu.
Spalio 3 dieną „Rimi“ pateikė savo įsipareigojimus - tretiesiems asmenims perleisti 17 parduotuvių - 12 „Iki“ ir 5 „Rimi“.
Nustatydama „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių aptarnavimo teritorijas, Konkurencijos taryba įtraukė visas parduotuves bei visas per dvejus metus planuojamas atidaryti parduotuves. Nebuvo įtrauktos tik parduotuvės, kurias jau nuspręsta uždaryti. Vertinant teritorijas, vertintas kelionės pėsčiomis - 500-1000 metrų - ir automobiliu - 10-15 minučių atstumas (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - iki 9 minučių).
„Rimi“ nurodė, kad jos artimiausia konkurentė yra ne „Iki, o rinkos lyderė „Maxima“, jos kainos turėtų būti pagrindinis orientyras kiekvienam rinkos dalyviui, ji daro didžiausią konkurencinį spaudimą kitiems rinkos dalyviams.
Vis dėlto Konkurencijos taryba nustatė, kad „Rimi“ ir „Iki“ dėl pirkėjų požiūrio ir prekių asortimento yra artimi konkurentai, o „Maxima“, „Norfa“, „Lidl“ ar mažesni tinklai nėra tokie.
Apklausti prekybos tinklai nurodė, kad naujos parduotuvės atidarymui reikia nuo 3 mėnesių iki 10 metų, o išlaidos siekia nuo 100 tūkst. iki 7 mln. eurų.
Gali mažinti asortimentą
„Rimi“ ir „Iki“ priklausančių prekės ženklų („Rimi“, „Iki“, „Cento“ ir kiti) santykis jų asortimente nenurodomas. Tačiau teigiama, kad „Maxima“ asortimente jos prekės ženklų („Optima linija“, „Favorit“ ir kiti) produktai sudaro apie 25 proc., „Norfos“ - pieno produktų grupėje – iki 50 proc., „Lidl“ - daugiau kaip 90 proc.
Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad „Rimi“ bei „Iki“ ir jų konkurentai, po susijungimo kai kur sumažėjus konkurencijai, galėtų mažinti asortimentą ir siūlyti vartotojams didesnės maržos - tai yra brangesnes prekes.
„Rimi“ duomenimis, apie 5 proc. „Maximos“ kainų skirtinguose regionuose nesutampa, pagal šio tinklo strategiją kiekviena parduotuvė turi tam tikrą biudžetą ir jo rėmuose gali reaguoti į konkurento veiksmus: „atsižvelgiant į parduotuvės vietą, pirkėjų srautus, jų poreikius ir pirkimo tendencijas, parduotuvių formatus, prekių asortimento kainos gali nežymiai skirtis“.
„Palink“ generalinis direktorius Gerardas Rogas, vertindamas, kodėl internetinė prekyba maistu Lietuvoje yra nuostolinga, nurodė, kad tai yra visai kitoks verslas nei elektroninė prekyba ne maisto produktais - pirkėjai nori patys išsirinkti produktus, įvertinti jų sudėtį, šviežumą ir kokybę. Be to, Lietuvos rinka tam yra tiesiog per maža.
Primenama, kad Konkurencijos taryba spalio viduryje leido „Rimi Lietuvai“ įsigyti „Iki“ valdančią bendrovę „Palink“ su sąlyga, kad per neviešinamą terminą tretiesiems asmenims bus perleista 17 abiejų tinklų parduotuvių. Šią savaitę taryba paviešino jų sąrašą.
„Rimi Lietuvą“ valdanti Švedijos „ICA Gruppen“ spalio viduryje pranešė, kad sandorį sieks užbaigti dar šiais metais, tačiau užtrukus parduotuvių pardavimo procesui, tai tikimasi padaryti per pirmąjį kitų metų ketvirtį.
Apie 213 mln. eurų vertės sandorį pranešta praėjusių metų pabaigoje. „Rimi Lietuvos“ prašymą įsigyti 100 proc. „Palink“ akcijų Konkurencijos taryba gavo šių metų gegužės 18 dieną.
