Jis po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė, kad kol kas sunku prognozuoti tolimesnę Graikijos politiką, tačiau penktadienį vykęs parlamento balsavimas, anot jo, rodo, kad visas politinis elitas suvokia, jog pokyčių reikia.
Įsipareigojimus tikrins
„Sunku spręsti apie politinį Graikijos vystymąsi ateityje, nes yra kalbų apie išankstinius rinkimus, tačiau, kita vertus, penktadienio balsavimo rezultatai, patvirtinant virš 50 punktų išankstinių užduočių, rodo, kad ne tik valdančioji dauguma, Vyriausybė ar jos dalis, bet ir didelė Graikijos politinio elito supranta, kad kito kelio nėra. Tai tam tikra garantija, kad Graikijos valdžios veiksmai turės ilgalaikį poveikį“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė R.Šadžius.
Tačiau, anot jo, programoje numatyta, kad kaskart pervedant pinigus bus tikrinama, kaip Graikija laikosi įsipareigojimų.
„Antra vertus, Europos Stabilumo Mechanizmas ir euro zona turi užsitikrinti savo interesų apsaugą, būtent todėl kiekvienas kitas pervedimas bus atitinkamai kontroliuojamas ir įvyks tuo ir tik tuo atveju, jeigu Graikija bus atlikusi savo darbus, kurie sistemiškai yra išdėstyti supratimo memorandume“, - tikino ministras.
Jis aiškino, kad yra galimybė, jog Graikijai nebus skiriama visa 86 mlrd. eurų suma - tai priklausys nuo to, kaip Atėnams seksis rinkti mokesčius, kaip augs ekonomika, be to, šiemet prie programos gali prisijungti Tarptautinis Valiutos Fondas.
Dalinsis riziką
„Yra didelė tikimybė, kad prie paramos programos maždaug spalio-lapkričio mėnesį prisijungs Tarptautinis Valiutos Fondas ir tai reikštų, kad atitinkama suma sumažėtų poreikis iš Europos Stabilumo Mechanizmo“, - teigė R.Šadžius.
Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Graikija įvykdė išankstines sąlygas finansinei pagalbai gauti, įsipareigojo vykdyti reformas mokesčių ir pensijų sistemos, darbo ir konkurencingumo, viešojo administravimo srityse ir suderino konkretų reformų planą su kreditorių institucijomis - Europos Komisija, Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai.
Lietuvos poziciją rugpjūčio 19 dieną ESM valdytojų tarybos ir direktorių valdybos posėdžiuose pateiks R.Šadžius.
Nurodoma, kad ESM finansinės pagalbos skyrimas Graikijai iš Lietuvos nepareikalaus papildomų lėšų ir nepaveiks Lietuvos įmokų į ESM grafiko.
ESM teikia finansinę pagalbą euro zonos šalims, kurios susiduria su finansiniais sunkumais, šiuo metu ESM skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. eurų. Pagal ESM sutartį, visos euro zonos šalys privalo prisijungti prie ESM, nuo šių metų pradžios prie euro zonos prisijungusi Lietuva ESM nare tapo vasario 3 dieną.
Lietuva turi įmokėti 327,2 mln. eurų įmoką į ESM įmokėtiną kapitalą, kuris suteikia garantiją ESM išleidžiamiems vekseliams ir obligacijoms. Ši suma bus sumokėta dalimis per penkerius metus – po 65,4 mln. eurų kasmet. Pirmoji Lietuvos įmoka pervesta šių metų vasario 11 dieną.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
