Šiais laikais, kai dirbama atviruose biuruose, nebėra formalios aprangos, o ribos tarp namų ir darbo nyksta, tampa sunku suprasti, ar jūsų vadovas elgiasi tinkamai, rašo portalas INC. Tačiau jeigu jūsų boso žodžiai ir veiksmai verčia jus nepatogiai jaustis, tikėtina, kad jis peržengia profesionalumo ribas.
Tokiu atveju reikėtų siekti pagarbiai bei nuoširdžiai pasikalbėti su viršininku ir paprašyti, kad taip nesielgtų. Tačiau pirma įsitikinkite, kad bosas iš tiesų peržengė ribą. Štai scenarijai, rodantys, kad metas pasikalbėti su viršininku.
1. Viršininkas kalba apie jūsų atlyginimą prie kitų darbuotojų. Tai yra asmeninė ir konfidenciali informacija, kitiems darbuotojams nereikia žinoti, kiek jūs uždirbate. Nesvarbu, ar bosas sako: „Aš tau moku nepakankamai“ ar „Moku per daug“, – tokie komentarai gali sukelti nepasitenkinimą tarp bendradarbių.
2. Viršininkas viešai jus peikia. Tai yra patyčių forma, todėl nepriimtina ir netinkama. Nors ir padarėte klaidą, dėl kurios reikia pasikalbėti, geras bosas tai darys už uždarų durų.
3. Viršininkas turi neracionalių lūkesčių. Žinoma, sudėtinga nuspręsti, ar boso lūkesčiai yra netinkami. Tačiau vadovai turi aiškiai išreikšti savo lūkesčius darbuotojams, prireikus turi padėti juos įgyvendinti ir nustatyti racionalius projektų baigties terminus.
4. Viršininkas dalijasi per daug asmeniškomis detalėmis. Jūs esate darbuotojas, ne psichologas. Jūsų bosas neturėtų su jumis dalytis savo problemomis ar asmeninio gyvenimo detalėmis, net jei laikote jį savo draugu. Jei pastebite, kad pokalbiai dažnai pakrypsta šia linkme, atsakinėkite trumpai ir kuo greičiau grįžkite prie verslo reikalų. Ir patys darbe nesipasakokite asmeninių problemų.
5. Viršininkas nederamai komentuoja. Jei komentarai priverčia jus susigūžti ar nurausti, tikriausiai neturėtų būti sakomi. Tai ir pokštai, elektroniniai laiškai arba pastabos apie jūsų išvaizdą. Be to, užuominos, kad bosas domisi asmeniniais jūsų santykiais su kuo nors, nors jūs tam gal ir neprieštarautumėte, yra nederamos.
6. Viršininkas leidžia suprasti, kad lytis, rasė, amžius ar tikėjimas lemia darbo atlikimo kokybę. Nė vienas iš šių dalykų neturi nieko bendra su gebėjimais dirbti ir tokios užuominos yra ne tik netinkamos, bet ir diskriminuoja.
