Neapsiribojama šilumos kainų mažinimu
Pasak projektų vadovo, nuo 2014 metų renovuotų daugiabučių skaičius artėja link pusšimčio – šiuo metu jų yra 42, iš kurių 13 atnaujinti praėjusiais metais. Lėtinti atsinaujinimo tempų net neketinama, todėl naujajame šių metų kvietime pateikta dar daugiau namų. „Tik bendro darbo su Marijampolės savivaldybės administracija dėka iki vasario 1d. „Marijampolės butų ūkis" pateikė 15 namų 4-ajam etapui. Tikimės, kad bus paskelbtas papildomas kvietimas ir nesuspėjusiems iki šios dienos. Žmonės užsikrėtę noru renovacijai dėl kaimynų patirčių. Jų net įtikinėti visai nebereikia, tik suteikti trūkstamos informacijos ar paaiškinti taisykles“, – tvirtina D. Jankevičius.
Nors kai kurių miestelių gyventojams rūpi tik šilumos sąnaudų ir sąskaitų sumažinimas, Marijampolėje vyrauja nuomonė, kad to neužtenka. D. Jankevičiaus manymu, kuo daugiau administratorius įdeda darbo bendraujant su gyventojais, tuo didesnė tikimybė, kad jie panorės brangesnių ir platesnių renovacijos paketų.
„Žmonės renkasi visos šildymo sistemos atnaujinimą, išskyrus priemones, (pvz. elektros instaliaciją, vandens stovų keitimą) kurias jau yra atnaujinę arba būklė yra gera. Populiaresni ventiliuojami fasadai dėl ilgaamžiškesnės apdailos. Neretai pasirenkama įsirengti saulės kolektorius karšto vandens ruošimui. Juos šiuo metu turi 10-15 proc. renovuotų namų. Yra net 70 procentų šilumos energijos sutaupančių daugiabučių, o vidurkis – apie 52 proc.“, – pasakoja projektų vadovas.
Būtina suprasti gyventojų lūkesčius
Suprantama, vien administratoriaus pastangų įtikinant gyventojus neužtenka. Jie labiau pasitiki savais kaimynais. Vieno iš jų pirmininkas Vitalis Mitrofanovas, atsakingas už kelis daugiabučius, teigia, kad sukurti palaikymą renovacijai nėra paprasta. „Gyventojų reakcijos būna skirtingos. Vieni puikiai supranta, kad būtina renovuoti, nes seni, 1965-ų metų namai jau kiaurais stogais, pasenusiais vamzdynais išeikvoja daug šilumos. Kitiems žmonėms visada viskas blogai – net jeigu patiria naudą, vis tiek jiems niekas neįtinka. Taigi kalbame su kaimynais, bandome įtikinti juos, kad šiuos namus būtina atnaujinti“, – dėsto daugiabučio pirmininkas.
Dažniausiai gyventojai susidaro nepalankią nuomonę, nes turi nuogąstavimų. Pasak V. Mitrofanovo, marijampoliečiams baimę kėlė ne renovacijos kaina. „Svarbiausias klausimas – kas darysis darbų metu. Pas mus yra toks pavyzdys, kad vienas namas trejus metus renovuojamas, nes prie jo dirbo penkios įmonės. Nors tokie atvejai retesni, bet, kaip sakoma, šaukštas deguto ir statinę medaus sugadina. Taigi žmonės baiminasi dėl darbų kokybės, o ne kainų. Jiems rūpi, kad renovacija nevyktų žiemą. Visa tai yra namų derybų klausimai, bet į tai reikia atsižvelgti. Svarbu, kad galiotų saugikliai ir darbus atliktų ne prieš du mėnesius susikūrusios komandos, o savo vardą turinčios įmonės“, – aiškina vyriškis.
Gerų pavyzdžių kiekvienais metais Marijampolėje daugėja, tad akivaizdu, jog ir baiminamasi mažiau. Gyventojai noriai klausinėja aplinkinių, kokios jų patirtys, lygina vieni kitų sąskaitas. „Vis daugiau žmonių supranta, kad renovaciją reikės atlikti. Laikas eina į priekį ir galima daugiau namų pačiupinėti gyvai. Galima išvysti, kad kainos už šildymą sumažėja bent 50 proc. Žmonių nuomonės keičiasi, kai turi gaunamos naudos įrodymų. Visgi vienas pirmininkas nieko nuspręsti negali, todėl būtina viską paaiškinti ir suteikti kuo daugiau informacijos. Tada atsiras ir bendras palaikymas“, – teigia V. Mitrofanovas.
