Į miesto Socialinės paramos skyrių būsto šildymo kompensacijų atėjusiems renovuoti atrinktų namų gyventojams jos skiriamos tik tuomet, kai namo bendrijų pirmininkai raštu patvirtina, kad jie nebalsavo prieš renovaciją. „Jeigu turi pinigų ir pats moki už šildymą, gali turėti savo nuomonę, bet jeigu prašai valstybės paramos, būk malonus, netrukdyk renovacijai“, – vaizdžiai naują tvarką apibūdino Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė.
Rajono Savivaldybė sunkiai įsibėgėjančią daugiabučių renovaciją irgi mėgins paspartinti piniginėmis sankcijomis užsispyrusiems kaimo gyventojams, gaunantiems šildymo kompensacijas.
Vieni iš pirmųjų jas savo kailiu turėtų pajusti rajono Savivaldybės atrinktų renovuoti dviejų Ramygalos daugiabučių namų gyventojai, pasipriešinę, kad namas būtų apšiltintas ir atnaujintas. Taip pat ir visų kitų 14 pirmajame etape renovuojamų daugiabučių gyventojai, kėlę ranką prieš renovaciją.
Visiems, be pateisinamų priežasčių nepasirodžiusiems susirinkime arba nedavusiems sutikimo renovuoti namą, kitą šildymo sezoną būsto šildymo kompensacija bus sumažinta per pusę, o antrąjį sezoną visiškai neskiriama. Taip praėjusiame rajono Tarybos posėdyje nusprendė rajono politikai.
Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, bus peržiūrėti renovuoti atrinktų namų gyventojų sąrašai ir tikrinama, kurie gauna ar turi teisę gauti kompensacijas ir yra balsavę prieš renovaciją.
Pasak Ramygalos seniūno Valdo Chirv, renovacijai pasipriešinę dviejų namų gyventojai teisinosi, jog negyvens 20 metų, todėl nenori prisiimti jokių įsipareigojimų.
„Kad ir kiek aiškinam, jog jiems nereikės nei imti paskolų, nei jų grąžinti, žmonės nesupranta renovacijos modelio esmės ir apskritai nenori sukti sau galvų dėl jos“, – ‚Sekundei“ teigė seniūnas.
Jis spėja, kad dalis renovacijos priešininkų tik viena ausimi yra girdėję apie gresiančias sankcijas ir netiki, kad tai palies juos asmeniškai.
Savanorių ieško su žiburiu
Šių metų rugpjūtį rajono Savivaldybė kvietė daugiabučių modernizuotinų namų, pastatytų iki 1993 metų, sunaudojančių daug šilumos energijos, atstovus teikti prašymus dėl namų atnaujinimo, dalyvauti antrajame renovacijos etape. Jame rajonas gali renovuoti 18 namų.
Didesnio susidomėjimo nesulaukta. Savo iniciatyva paraiškas pateikė tik keli namai Dembavoje, Pažagieniuose, likusius namus, atsižvelgusi į seniūnijų siūlymus, atrinko pati Savivaldybė.
Jeigu jau minėtų namų gyventojų paraiškos dėl renovacijos pateko ant rajono valdžios stalo, vadinasi, teoriškai žmonės išreiškė preliminarų sutikimą. Bet nėra garantijų, kad jie balsuos už, kai valstybės lėšomis bus parengti investiciniai projektai.
Rajono vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus sako, kad kaimo žmonėms labai sunku išaiškinti naujo daugiabučių namų renovacijos modelio privalumus. Kai kurie priešinasi iš inercijos.
Svarbu tai, jog pagal dabartinį renovacijos modelį būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikos.
Jiems reikia tik iš principo pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų projektų įgyvendinimui ir, nepatiriant jokių papildomų finansinių išlaidų, bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka sutaupytomis už energiją lėšomis išmokėti jų namui padarytas investicijas.
Kiekvienam renovuoto namo buto savininkui apskaičiuojamas mėnesinis vadinamasis renovacijos mokestis, kurį jis turės mokėti visą kredito laikotarpį. Lengvatiniai kreditai iki 20 metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis visą paskolos laikotarpį suteikiami savivaldybių paskirtiems administratoriams. Panevėžio rajone – Velžio komunaliniam ūkiui. Renovacijos mokestį atpirks mažesni mokesčiai už būsto šildymą. Valstybė apmoka projekto parengimo, statybos techninės priežiūros ir projekto administravimo išlaidas.
Miestiečius išjudino baimė?
Miesto Savivaldybė pirmajame etape renovuoti yra atrinkusi 22 daugiabučius, antrajame norą atnaujinti ir apšiltinti namus pareiškė 32 namų gyventojai. Tiek namų ir bus renovuojama šiame etape.
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Arvydo Šato teigimu, gyventojų nereikėjo nei raginti, nei įtikinėti, pakako skelbimo apie priimamas paraiškas. Jis neatmeta, kad nemaža dalis gyventojų už renovaciją ranką pakėlė ir bijodami neteki šildymo kompensacijų.
Panevėžio savivaldybė, prieš teikdama Aplinkos ministerijai renovuoti antrajame etape atrinktų namų sąrašą, patikrino, kad juose skolininkų nebūtų daugiau kaip 10 proc..
Daugiabučiai, kurių skolos už suteiktas komunalines (šilumos energijos ir (ar) karšto vandens, geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ir pan.) paslaugos viršija lengvatinius kreditus teikiančių bankų nustatytus reikalavimus, negali gauti paskolos.
Pagal dabar galiojančius reikalavimus, vieno būsto šeimininkai komunalinių paslaugų teikėjams negali būti skolingi daugiau kaip 600 litų ir turėti pradelstų skolų daugiau kaip už du mėnesius.
Panevėžio rajone iš pirmajame etape ketinamų renovuoti 14 namų net keliuose daugiau kaip 10 proc. gyventojų įklimpę į skolas komunalininkams.
Velžio komunalinio ūkio direktorius Vidas Balaukauskas sako, kad yra gyventojų, kurių skolos siekia po kelis tūkstančius litų. Tokie, pasak jo, yra didžiausias trukdys gauti banko paskolą.
„Jeigu iš 14 namų 8 gausim paskolą, bus labai gerai“, – mano direktorius.
Likusieji namai galės dalyvauti renovacijoje ateityje, jei atitiks bankų keliamas sąlygas. Inga SMALSKIENĖ
