Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst. daugiabučių, iki šiol pagal naująją renovacijos programą darbai juda itin vangiai, o suskaičiuoti realiai apšiltinamus namus neprireiktų nė vienos rankos pirštų.
Valstybei sumažinus kompensuojamąją dalį nuo 50 iki 15 proc., likusią tenka skolintis iš bankų. Nors ir su lengvatinėmis 3 proc. palūkanomis sunkmečiu klimpti į skolas gyventojai nenori.
Siekdama programą padaryti patrauklesnę, Vyriausybė iš esmės pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui kompensuoti ne 50, o visą 100 proc. renovacijos projekto rengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidų.
„Tai labai padės, nes pagrindinis dalykas – parengti investicinį planą. Investicinis planas – tai priemonės, ką reikia pakeisti – langus, stogą, apšiltinti sienas ir t.t., ir kiek tai kainuos vienam butui konkrečiai, o ne bendrai namui. Tada kiekvienas žmogus jau turės priemonių sąrašą, galės apsispręsti, kiek jam kainuos“, – sako aplinkos viceministras Arūnas Remigijus Zabulėnas.
Išlaidos bus kompensuojamos tik tuo atveju, jeigu namas toliau dalyvaus naujojoje renovacijos programoje.
Daugiabučių bendrijų atstovai pripažįsta, kad tokie pakeitimai į gera, tačiau neturės esminės įtakos išjundinant renovaciją. Mat 100 proc. kopmensuojamos išlaidos vienam daugiabučiui gali siekti keliolika tūkstančių litų, kai visi darbai kainuoja milijoną ir daugiau.
Be to, baiminamasi, kad paaiškėjus, jog valstybė apmokės visas investicinio projekto išlaidas, tokių projektų rengėjai gali žaibiškai sukelti kainas. Esą tą rodo ir Vilniaus pavyzdys.
„Pradžioje kiekvienas dokumentas kainavo 3–4 tūkst. Lt, bet po metų laiko jis kainavo 7 tūkst. Kadangi savivaldybė apmokėdavo už tą paslaugą, tai niekas netaupė pinigų, todėl sukėlė didžiules kainas.
Jeigu valstybė apmokės už projektą, o pačios bendrijos rinksis, kas daro tą projektą, tai jokių abejonių, kad kainos sukils ir naudos nebus“, – įsitikinęs Juozas Antanaitis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas.
Tokiam pasipinigavimui siekiant užkirsti kelią bendrijos siūlo techninių projektų rengėjus atrinkti centralizuotai – skelbiant konkursą. Šimtaprocentines kompensacijas planuojama taikyti iki 2014-ųjų, vėliau jos grįžtų į buvusį 50 proc. lygį.
Šiemet pagal naująją programą planuojama apšiltinti po 10–20 daugiabučių kas mėnesį. Tačiau šiuo metu, pavyzdžiui, Šiaulių bankas yra pasirašęs tik dvi paskolų sutartis namams atnaujinti, nuo Naujųjų į programą įsijungęs „Swedbankas“ pirmąsias paskolas išduoti planuoja pavasarį, o SEB bankas lengvatinių kreditų teikti dar nepradėjo.
