Kaimynus suvienija bendri tikslai
Dažniausiai po renovacijos gyventojai gali pastebėti ženkliai sumažėjusias sąskaitas už šildymą. Tačiau, pasak D. Daudaitės, tai ne vienintelis motyvuojantis veiksnys atsinaujinimui. „Dažniausiai žmonės džiaugiasi pasikeitusia kambarių temperatūra. Jie buvo įpratę žiemos metu rengtis šilčiau, nuolat dengtis šiltais pledais, tad tokia būtinybė išnyko. Dabar kai kurie įvardina pasitenkinimą, kad gali rengtis laisvais vasariniais rūbais, trumpomis rankovėmis. Taip pat nuolat girdime atgarsius iš gyventojų apie išaugusią butų kainą renovuotuose daugiabučiuose“, – pasakoja savivaldybės atstovė.
Renovacija gali pareikalauti vienybės iš butų gyventojų. Norėdami nebešalti ir mokėti mažiau kaimynai turi diskutuoti ir derinti bendrus darbus. „Būna, kad renovacija sutaiko susipykusius kaimynus, skatina juos savarankiškai tvarkyti likusius nesutvarkytus bendrojo naudojimo objektus name, pavyzdžiui, organizuoti ir atlikti laiptinių remontą, gražinti aplinką ir apskritai aktyviai įsitraukti į daugiabučio namo valdymą. Pastebėjome, kad yra namų, kur kuriasi tam tikros tradicijos: kaimynai organizuoja sau šventes, laisvalaikio praleidimą, išvykas, talkas ir įvairias akcijas“, – vardina D. Daudaitė.
Nori brangesnių priemonių
Nors gyventojai galėtų pasirinkti pigiausią variantą ir gauti valstybės kompensaciją, vis dažniau pasirenkama sumokėti daugiau. D. Daudaitė sako, kad nėra vieningos nuomonės ir trakiečiai renkasi jiems priimtiniausią variantą pagal savo galimybes. „Vieni nori atlikti tik pagrindinius darbus, o kiti nusprendžia iš esmės atnaujinti savo būstą: be energijos taupymo priemonių pasirenka ir šalto vandens, buitinių nuotekų sistemų, elektros instaliacijos modernizavimą. Gyventojai įvertina savo finansinę padėtį ir ko daugiabučiui labiau reikia“, – atskleidžia moteris.
Čia gyventojų entuziazmas dar nesibaigia: juos taip pat domina atsinaujinantys ištekliai bei aukštesnis energijos sutaupymas. „Turime B klasės namų, kuriuose sutaupoma ir 60 procentų energijos. Vis dažniau pasirenkami ventiliuojami fasadai, kurie yra brangesni nei tinkuojami. Žmonės norėtų galimybės įgyvendinti ir atsinaujinančios energetikos priemones, tačiau tam yra kliūčių. Daugiabučiai nėra susiformavę žemės sklypų, taip pat Trakų miestas yra nacionalinio parko teritorijoje, tad daug kas priklauso nuo Trakų nacionalinio parko direkcijos sprendimų“, – aiškina D. Daudaitė.
Ambicingi planai ateičiai
Kol kas renovacijos procese dalyvauja 38 daugiabučiai. Kai kuriuose darbai dar nesibaigė, tačiau viskas vyksta pakankamai sklandžiai ir gyventojams darbų prižiūrėti nebūtina. „Problemų su rangovais nekyla, darbai yra atliekami greitai ir kokybiškai. Turime kelis namus, kur buvo šioks toks nesusikalbėjimas tarp rangovų, savivaldybės ir butų savininkų, tačiau tikimės, kad greičiausiu metu viskas bus išspręsta ir darbai vyks toliau. Rangos darbų kokybei užtikrinti visada užsakoma techninė priežiūra, bet kai kurie gyventojai ir patys prižiūri, kad viskas būtų atlikta kokybiškai“, – sako moteris.
D. Daudaitė pozityviai žvelgia į renovacijos proceso ateitį ir džiaugiasi trakiečių aktyvumu. Nors naujajam kvietimui buvo skirta nedaug laiko, vis tiek pavyko pateikti beveik 50 naujų paraiškų. „Gyventojai aktyviai įsijungia į visą procesą, teikia savo pastebėjimus dėl investicijų planų. Dabar buvo atrinkti du kvartalai, kuriuose 31-o daugiabučio butų savininkai bus paskatinami atsinaujinti, o tuo pat metu bus sutvarkoma ir kvartalų aplinka: atnaujinami želdiniai, vaikų žaidimų aikštelės, pėsčiųjų takai, gatvių ir kvartalų apšvietimas, praplečiamos automobilių parkavimo aikštelės“, – išvardina savivaldybės atstovė.
