„Riksbank“ vykdomoji valdyba nusprendė sumažinti bazinę palūkanų normą net 50 bazinių punktų iki 2,75 proc., nors rinkos tikėjosi ketvirčio punkto sumažinimo. Norint ir toliau palaikyti ekonominį aktyvumą, bazinę palūkanų normą teks mažinti sparčiau, nei buvo planuojama rugsėjo mėnesį.
„Jei infliacijos ir ekonominio aktyvumo perspektyvos išliks nepasikeitusios, per kitą pinigų politikos posėdį gruodžio mėnesį ir 2025 metų pirmąjį pusmetį bazinė palūkanų norma gali būti sumažinta dar kartą“, – pranešė bankas.
Bankas taip pat nusprendė išlaikyti 20 mlrd. kronų (1,9 mlrd. dolerių) vyriausybės obligacijų portfelį. Toks sprendimas reiškia, kad šiuo metu vykdomas nominaliųjų vyriausybės obligacijų išpardavimas bus užbaigtas 2025 metų pabaigoje.
„Šiuo metu sunku įvertinti ekonominius pokyčius, ypač užsienyje ir tuo labiau po JAV rinkimų“, – sakė bankas.
„Esama rizikos, susijusios su geopolitine įtampa, ekonomine politika užsienyje, kronos kursu ir ekonominiu aktyvumu Švedijoje, ir ši rizika gali paveikti ekonominio aktyvumo ir infliacijos perspektyvas bei lemti kitokią pinigų politikos poziciją“, – pridūrė bankas.
„Capital Economics“ ekonomistas Adrianas Prettejohnas sakė, kad, nepaisant pastaraisiais mėnesiais atsigavusio vartojimo ir lūkesčių, kad kitais metais ekonomika stipriai augs, prieš nustodami mažinti palūkanų normas politikos formuotojai nori pamatyti konkrečių tvaraus ekonomikos atsigavimo įrodymų.
Anksčiau šiandien paskelbti duomenys parodė, kad vartotojų kainų infliacija spalio mėnesį išliko nepasikeitusi – 1,6 proc. Tačiau CPIF infliacija nuo 1,1 proc. rugsėjo mėnesį pakilo iki 1,5 proc.
