Pasiūlymai biržai pateikti norint rasti sprendimą, kuris atspindėtų specifinę Baltijos šalių elektros sistemą bei gamybos struktūrą ir būtų išvengta vadinamojo elektros gamintojų pasiūlymų paradoksalaus atmetimo, pranešė „Litgrid“.
„Kreipdamiesi į „Nord Pool“ biržos operatorę tikimės rasti tinkamus techninius sprendimus, kurie užtikrintų, kad tokios situacijos, kaip praėjusią savaitę, kai biržoje buvo fiksuojama maksimali galima kaina ir numatomas vartojimo apribojimas Baltijos šalių rinkose, nebesikartotų“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Litgrid“ siūlymai pateikti Energetikos ministerijos pavedimu.
Remiantis biržos kainų nustatymo algoritmu kai kuriais atvejais atmetami net ir mažesnės kainos pasiūlymai, Rinkos dalyvių teigimų, toks algoritmo paradoksas lemia, kad rekordinę elektros kainą biržoje formuoja labai brangūs gamybos pajėgumai, gebantys pasiūlyti tikslų trūkstamą energijos kiekį.
Dėl to praėjusio trečiadienio vakarą viena megavatvalandė elektros biržos Baltijos šalių zonoje buvo parduodama už rekordinę kainą – 4 tūkst. eurų.
„NordPool“ iš karto po to paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoj siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.
Tačiau kai kurie rinkos dalyviai Lietuvoje sako, kad tai neįmanoma, nes dujomis kūrenamą termofikacinių elektrinių įrangą įjungti neapsimoka dėl vienos valandos, tačiau kiti mano, kad biržos pasiūlymas – proga subalansuoti vietinę rinką reguliuojant ne tik gamybą, bet ir vartojimą.
Praėjusią savaitę siekiant išvengti elektros vartojimo ribojimo Baltijos šalyse, „Litgrid“ aktyvavo rezervus – Panevėžio elektrinę ir Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloko papildomą galią. Šis veiksmas užtikrino elektros pasiūlą Baltijos šalyse.