Lietuvos statistikos duomenimis 2019 metais šalies ekonomika augo sparčiau nei 2018 metais. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. eurų. Lyginant su 2018 metais, realus BVP pokytis sudarė 3,9 procentus. BVP teigimą pokytį lėmė pramonės ir paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Pasak profesoriaus Romo Lazutkos augantis BVP rodiklis džiugina, nes jis augo dar daugiau nei buvo prognozuota. Tačiau šis rodiklis ne vienintelis atskleidžiantis visuomenės gerovės augimą.
Kalbėdama apie pramonės sritis, kurios kūrė didžiausią pridėtinę vertę, Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė iš visų sričių išskyrė žemės ūkio produkcijos vertės kilimą.
Žemės ūkio produkcijos vertė 2019 metais padidėjo 14,8 procentais. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 22,9 procentais, gyvulininkystės – 2,8 procentais. Tam įtakos turėjo 18,5 procentais išaugusi augalininkystės produkcijos apimtis ir 5 procentais padidėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos.
Anot specialistės, jeigu anksčiau žemės ūkio produkcijos vertė nespėdavo vytis kitų pramonės sričių šiemet ji sparčiai augo ir dabar jau aplenkė kitas sritis. Labiausiai išaugusią augalininkystės produkcijos apimtį lėmė išaugę žieminių javų plotai, kuriems pernykštė vasaros sausra įtakos neturėjo.
Per devynis 2019 metų mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 48 mlrd. eurų ikimokestinio pelno. Tai yra net 3 procentais daugiau negu per atitinkamą 2018 metų laikotarpį.
Eksporto ir importo rodikliai
2019 metais prekių eksportas sudarė 29,6 mlrd. eurų, importas – 31,8 mlrd. eurų. Palyginus su 2018 metais, eksportas padidėjo 4,8 procentais, o importas – 2,8 procentais. Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Daugiausia importuota iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos.
„Nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje pastebimas ekonomikos augimo lėtėjimas. Lietuvai jis įtakos kol kas neturėjo. Jeigu Vokietijos eksportas lėtėja, tai nebūtinai ir mūsų turi sulėtėti. Tikėtina, kad vokiečiai ieško būdų kaip sutaupyti, vienas iš jų – pigesnės prekės, kurios gali būti lietuviškos, nei pavyzdžiui suomiškos“, – aiškina profesorius Romas Lazutka.
Gyventojų skaičiaus augimas ir nedarbas
2020 metais sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus. Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Pernai 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo.
2019 metais į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, tai 7,3 tūkst. daugiau negu 2018 m. Beveik pusė 45,1 procentas jų buvo Ukrainos piliečiai, 32,5 procentai – Baltarusijos.
2019 metais šalyje buvo 1 mln. 378 tūkst. užimtų gyventojų, 92 tūkst. bedarbių ir 898 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų.
2019 metais nedarbo lygis šalyje buvo 6,3 proc., arba 0,2 procento didesnis nei 2018 metais.
2019 metais palyginti su 2018 metais užimtų gyventojų skaičius padidėjo 3,1 tūkst., bedarbių – 2,1 tūkst., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo 16,7 tūkst.
Anot R. Lazutkos, džiugina demografiniai skaičiai, nes daugiau žmonių atvažiavo, nei išvažiavo, tačiau nedarbas Lietuvoje vistiek augo.
„Viena nedarbo priežasčių gali būti ta, kad žmonės yra geografiškai nemobilūs. Didžiausias darbas regionuose, juose neišvystytas visuomeninis transportas, o važinėti darbuotojasm toliau neapsimoka gaunant mažą atlyginimą“, – pastebi profesorius Romas Lazutka.
