Vis tik sąlygos tėvų išlaikymui yra griežtesnės, be to, toks išlaikymas gali būti nutraukiamas, jei tėvų finansinė padėtis pagerėja arba jį išlaikančio vaiko – pablogėja.
Be viso to, tėvams priteisiama suma gali skirtis net ne dešimtimis, o šimtais eurų. Specialistai aiškina, kas ir kada gali reikalauti išlaikymo bei ką reikia įrodinėti.
Kada tėvai iš vaikų gali prisiteisti išlaikymą?
Teisinių paslaugų įmonės „Teisės angelai“ šeimos bylų teisininkas Marius Kelmelis išskyrė, kad tėvų teisė į išlaikymą yra siejama su 2 privalomomis sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi (dėl pensinio amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų priežasčių) ir jiems turi būti reikalingas išlaikymas (tėvų turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami jiems patiems save išlaikyti).
Jo aiškinimu, tėvų išlaikymo reikalingumas nustatomas pagal tai, kiek tėvai gauna pajamų ir kokias išlaidas patiria, kad pragyventų:
„Pvz., jeigu tėvas ar motina serga kažkokia liga, jam yra reikalingi vaistai, atitinkami maisto produktai, drabužiai ir pan. Tuomet pateikiami įrodymai, mokėjimo kvitai, kiek patiria išlaidų, kiek gauna pajamų, ir tada aišku, kiek jam neužtenka.“
Anot advokatų profesinės bendrijos „Frejerlaw“ advokatės Agnijos Frejerės, jei nėra sutarimo tėvų išlaikymo klausimu, reikia kreiptis į mediatorių. Jei kompromiso ten rasti nepavyksta, išlaikymą gali priteisti tik teismas.
Ji paminėjo, kad išlaikymas bus priteistas tik tada, jei tėvai įrodys, kad gaunamų pajamų (išmokų) neužtenka būtiniems poreikiams tenkinti, o vaiko pajamos bus pakankamos, kad tėvams teiktų išlaikymą.
Advokatė pabrėžė – jei yra priteisiama konkreti išlaikymo suma per mėnesį, ją mokėti yra privaloma:
„Kiekvieną teismo sprendimą būtina vykdyti, kitu atveju galima sulaukti priverstinio skolos išieškojimo per antstolį.“
Tėvų išlaikymo dydis – į ką atsižvelgiama
A. Frejerė atkreipė dėmesį, kad išlaikymo sumos dydis priklauso nuo pateiktų įrodymų: „Priteisiamos išlaikymo sumos nėra didelės, nes priteisima išlaikymo suma laikoma kaip parama (finansinė pagalba), bet ne suma, būtina patenkinti visus tėvo / motinos poreikius.“
M. Kelmelis svarstė, kad orientaciniu išlaikymo sumos kriterijumi gali būti laikoma minimalioji mėnesinė alga (šiandien atskaičius mokesčius tai yra 777 eurai) arba vidutinis pensijos dydis (šiandien siūloma laikyti 673 eurus).
Vis tik jis paminėjo, kad konkreti suma yra įvertinama atsižvelgiant į nemažai aplinkybių, pvz.:
vaikų ir tėvų šeimyninė bei turtinė padėtis, vaikų sveikatos būklė. Priimant sprendimą įvertinama, ar vaikai turi galimybę teikti prašomą išlaikymą tėvams, nepažeidžiant kitų asmenų, pvz., savo nepilnamečių vaikų interesų, jų sveikatos būklės (galbūt patys turi neįgalumą) ir pan.; išlaikyti savo tėvus pareiga negali būti perkelta tik vienam vaikui – tą turi daryti ir kiti vaikai, jei tokių yra, nesvarbu, kad vienas vaikas – labai turtingas, o kiti – ne.
„Teismų praktikoje priteisiamos sumos nėra didelės – gali siekti ir vos 20 eurų per mėnesį, nes dažniausiai vaikų ir tėvų turtinės padėtys būna vienodos arba labai panašios.
Taip pat gali būti susitarta ir dėl pagalbos kasdieniu rūpesčiu buityje ar ūkyje, apmokant kitas būtinas pragyvenimui tėvų išlaidas“, – komentavo teisininkas.
Kada vaikai neturi išlaikyti savo tėvų
Pasak A. Frejerės, vien tai, kad tėvų ir vaikų santykiai buvo blogi, nėra sąlyga neteikti išlaikymo, jeigu jis tėvams yra tikrai būtinas ir vaikai yra finansiškai pajėgus išlaikyti tėvus.
Vis tik ji paminėjo – jeigu išlaikymo prašantys tėvai patys nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiko, juo rūpintis ir prižiūrėti, tokiam tėvui ar motinai nebus priteistas išlaikymas:
„Tai, kad tėvai nevykdė savo pareigų, įrodinėti galima įvairiais būdais: dokumentais, liudytojų parodymais, susirašinėjimu, nuotraukomis ir pan.“
O M. Kelmelis pridūrė, kad vaikams nekyla pareiga išlaikyti savo tėvų, jei vaikai buvo atskirti ir augo ir globėjais dėl pačių tėvų kaltės.
„Be to, yra atsižvelgiama ir į gyvenimo būdą: tarkime, ar asmuo piktnaudžiauja alkoholiu; ar būdamas darbingo amžiaus mokėjo įmokas ir mokesčius valstybei, kas lemia jo pensijos dydį; ar atsakingai naudojo turėtas santaupas ir turtą ir pan.“ – vardijo teisininkas.
A. Frejerės pridūrė – jeigu vaikas keletą metų išlaikė savo tėvus, vėliau tėvai tapo turtingi, o vaikas bankrutavo ar pan. (pvz., sudegė namas), deja, jis neįgauna teisės reikalauti, kad dabar tėvai jam finansiškai padėtų.
Anot advokatės, tokiu atveju galima tik teismo keliu pakeisti (sumažinti) priteistą išlaikymo dydį ar jį iš viso panaikinti, nes išlaikymas tapo nebereikalingas arba vaikai nebeturi finansinės galimybės toliau jį mokėti.
Ar išlaikymą gautų patėviai, seneliai, tetos ar broliai?
A. Frejerė pabrėžė, kad išlaikymo gali reikalauti tik tėvai ar įtėviai, nes tik jiems yra numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Seneliams, tetoms, dėdėms, sesėms, broliams ir pan., net jei jie ir augino vaiką, nėra numatyta pareiga išlaikyti artimus nepilnamečius asmenis, todėl ir teisės vėliau reikalauti išlaikymo jie neturi:
„Artimieji asmenys išlaikydami kitą nepilnametį asmenį, kurio neturi pareigos išlaikyti, prisiima šią atsakomybę patys, laisva valia ir savo rizika.“
Jai antrino ir M. Kelmelis, kuris pabrėžė, kad išlaikymą vaikams turi teikti tėvai, įrašyti vaiko gimimo liudijime.
Jo aiškinimu, jei nebiologinis tėvas rūpinasi vaikais, jis pareigos išlaikyti jų neturi, tad atitinkamai ir gauti išlaikymą teisės neturi.
„Iš nebiologinio tėvo / mamos galima prašyti išlaikymo, jei šie yra pripažinę tėvystę / motinystę, t. y. yra įrašyti į vaiko gimimo liudijimą. Šie asmenys atitinkamai ir gali prašyti iš vaiko išlaikymo.“
Teisininkas dar pridūrė – jeigu vaikas savo nebiologinį tėvą (patėvį ar pamotę) laikė savo tėvu ar motina, o šie vaiką laikė savo vaiku, galima prašyti teismo pripažinti tėvystę, įrašyti tą patėvį / pamotę į vaiko gimimo liudijimą ir tuomet jie įgautų teisę į išlaikymą.
