Užsienio investuotojams Lietuva įdomi, tačiau norint sulaukti realių sandorių, reikalingi konkretūs dirgikliai ir dėmesys kaimyninių regionų investuotojų bendruomenei.
Ketvirtadienį Vilniuje surengtame Baltijos susijungimų ir įsigijimų bei privataus kapitalo fondų forume investicinio banko „SEB Enskilda“ susijungimų ir įsigijimų vadovas Švedijoje Peteris Olssonas Lietuvos įmonių perspektyvas pritraukti užsienio kapitalo įvertino teigiamai, jei valstybė ir privatus sektorius aktyviai siųs tinkamus signalus.
„Investuotojus galima palyginti su šarkomis, mėgstančiomis ryškius ir blizgančius daiktus. Didelės apimties privatizavimo programos, rinkos lyderių ar pramonės konglomeratų pardavimas yra dirgikliai, kurie priverčia daugelio didelių fondų, finansinių patarėjų ir potencialių pirkėjų žvilgsnius gręžtis į konkrečią rinką. Jų reakciją fiksuoja smulkesni rinkos dalyviai, besidomintys smulkesniais sandoriais. Tokių būdu sukuriamos prielaidos susijungimų ir įsigijimų rinkos pakilimui“, - pažymėjo P.Olssonas.
Šiuo metu Lietuvoje tokių dirgiklių esama – naujos atominės elektrinės ar suskystintų dujų terminalo statybos projektai yra pakankamas pagrindas domėtis Lietuva, tačiau privatus kapitalas supranta, kad jo galimybės dalyvauti šiuose procesuose yra ribotos. Be to, mažoms rinkoms ilgą laiką išlaikyti užsienio investuotojų dėmesį yra sunku, todėl labai svarbu, kad ir valstybė, ir privatus sektorius proaktyviai transliuotų žinias apie galimybes Lietuvoje.
„Pristatydama Lietuvos privalumus ir potencialą tam skirtuose vizituose į užsienį vyriausybė elgiasi teisingai. Informacija apie planus privačias investicijas įsileisti į energetikos ir transporto sektorius taip pat buvo išgirsta ir teigiamai įvertinta. Sveikintinos ir pastangos skaidrinti valstybinių įmonių valdymą. Tik nereikėtų pamiršti, kad svarbiausia auditorija tokiai informacija yra ne už jūrų marių, o aplinkiniuose regionuose – Lenkijoje, Rusijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse“, - sakė P.Olssonas.
Pasak jo, pasaulinė statistika nedviprasmiškai rodo vieną paprastą tendenciją - daugiausiai investuojama į kaimynines, gerai pažįstamas rinkas, todėl jis atsargiai vertina pastangas vilioti Kinijos ar Arabų šalių investuotojus.
„Taip, jie valdo didžiulius finansinius resursus tačiau jų poreikiai dažnai yra specifiniai. Kinijos investuotojai Europoje ieško arba visiškai naujų technologijų, arba labai vertingų prekės ženklų, todėl reikia gerai pasverti savo galimybes, prieš pradedant aktyvius veiksmus“, - pataria „SEB Enskilda“ susijungimų ir įsigijimų ekspertas.
Kita vertus, jis atkreipia dėmesį, kad nors Baltijos šalys dažnai laikomos namų rinka Šiaurės šalių verslui, tenykščių investuotojų žinios apie Lietuvą, Latviją ar Estiją labai dažnai esti labai seklios, todėl švietimo faltorius pritraukiant investicijas yra labai svarbus.
Paklaustas, ar Šiaurės šalių investuotojai nenusivylė Baltijos šalimis, kurių ūkius itin stipriai paveikė pasaulinė finansų krizė, P.Olssonas teigė, kad investuotojai sugeba įvertinti riziką. Be to, Baltijos šalys puikiai susidorojo su sunkumais, o jų ekonomikos augimas artimiausiais metais bus gerokai spartesnis nei Šiaurės šalyse.
