Lenkijos spaudoje vėl pasirodžius pranešimams apie įmonės „PKN Orlen“ ketinimus parduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis teigia, kad „PKN Orlen“ problema yra politizuota, „nors ir neturėtų būti tokia“. Anot jo, politikai, teigiantys, kad jiems svarbu, kam priklausys naftos perdirbimo įmonė, vadovaujasi gaju mitu, esą tai vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių.
„Iš tikrųjų ne Mažeikių naftos įmonė sumoka tuos mokesčius, o degalų pirkėjai sumoka akcizą ir PVM. Bus ta Mažeikių naftos įmonė ar nebus, priklausys vieniems ar kitiems – mokesčiai į biudžetą vis tiek pateks. Atmetus šį argumentą, tas pseudo Mažeikių naftos įmonės strategiškumas yra mitinis“, – Lietuvos radijui sakė ekonomikos analitikas R. Kuodis.
„Nelabai yra ekonominių priežasčių šitą klausimą taip politizuoti [...] Ta reikšmė, palyginus su tikrąją reikšme, pervertinta dešimtis, šimtus kartų“, – pridūrė jis.
R. Kuodis taip pat paneigė teiginius, jog jei naftos perdirbimo įmonę įsigis kokia nors Rusijos kompanija, Lietuvos energetinis saugumas susilpnės.
„Benzinas nėra strateginė prekė. Duona eiliniam žmogui yra svarbesnė nei benzinas. Bet jei tai jau svarbi prekė, tai jos atsivežti mes galime iš kur tik tai ir kaip norime. Ir laivais, ir keliais, ir geležinkeliais. Paklauskime, kaip gyvena latviai ar estai, neturėdami savo Mažeikių naftos, ar jie jaučia didžiulį strateginį nesaugumą dėl to, kad staiga šalyje gali nebelikti benzino. Tikrai taip nėra“, – argumentavo ekonomistas.
Spauda: galutinis sprendimas dėl „PKN Orlen“ pardavimo – rugsėjį
Lenkijos spauda teigia, kad šalies vyriausybė, didžiausia „PKN Orlen“ akcininkė, yra pasirengusi parduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. Dėl to žadama apsispręsti jau rugsėjį. Apie tai ketvirtadienį rašo dienraštis „Dziennik–Gazeta Pravvna“. Tarp galimų Mažeikių naftos įmonės pirkėjų minimi rusų koncernai – „Rosneft“, TNK–BP, „Lukoil“ ir „Surgutneft“.
Anot dienraščio, jei Lietuva nepatenkins Lenkijos vyriausybės reikalavimų, Iždo ministerija yra pasirengusi arba dalino – 25 proc. – Mažikių įmonės akcijų pardavimo, arba visiško „PKN Orlen“ pasitraukimo iš Mažeikių scenarijams. Norinčiųjų pirkti Mažeikių naftos įmonę sąraše minimi rusų koncernai – „Rosneft“, TNK–BP, „Lukoil“ ir „Surgutneft“. Pati „PKN Orlen“ kol kas šių pranešimų nekomentuoja.
„Lietuviai gaus už tai, – paryškintu šriftu pažymi dienraštis „Dziennik – Gazeta Pravvna“ – kad nenorėjo padėti naftos įmonei Mažeikiuose pagaliau duoti pelną ir net negalvoja tiesti naftotiekių ar geležinkelio linijų naftos transportui, tad „Orlen“ traukiasi iš Mažeikių. Vietoj lenkų firmos Lietuvos vyriausybė turės galynėtis su rusų koncernais“.
Anot dienraščio, Mažeikių naftos įmonės likimas vis labiau neužtikrintas. „PKN Orlen“ gali ją parduoti per artimiausius dvejus metus. Sprendimą šiuo klausimu koncerno valdyba, suderinusi su vyriausybe, anot dienraščio, tikriausiai priims jau rugsėjį. Laukiama tik Valstybės iždo, pagrindinio Plocko įmonės akcininko, sutikimo. Koncernas jau turi keletą potencialių pirkėjų pasiūlymų.
Sandoris gali įvykti žaibiškai. Jei tik Iždo ministerija duos žalią šviesą, koncernas gali atsikratyti Mažeikių naftos įmonės jau kitų metų pirmąjį ketvirtį. „Tam pakaks nuo 6 iki 12 mėnesių“, – teigia neįvardintas dienraščio informatorius.
„Regis, kad Iždo ministerijos sprendimo nereiks ilgai laukti. Mat Lietuvos valdžia visiškai ignoravo ultimatumą, kurį kovo mėnesį jai iškėlė Lenkijos vyriausybės atstovai. Kalbėta apie 19 kilometrų geležinkelio atkarpos iki pasienio su Latvija atstatymą ir Lietuvos geležinkelio taikomų transporto tarifų sumažinimą. Lenkijos pusė davė Lietuvai laiko šias problemas išspręsti iki rugsėjo. Šiandien jau žinoma, kad tos sąlygos nebus patenkintos – jie pareiškė, kad bėgius atstatys tik 2012 metais, tam gavę Europos Sąjungos fondų paramą. Lenkijos Iždo ministerija tokį sprendimą atmeta“, – rašo dienraštis.
Dienraščio cituojamas šalies iždo viceministras Mikolajus Budzanovskis pabrėžė, kad Lietuvos siūlomas 2012 metų terminas lenkų pusei netinka ir iki rugsėjo jie norės gauti atsakymą, kokių veiksmų ketina imtis Lietuvos vyriausybė šiai problemai išspręsti. Bėgių atstatymas būtų tik pirmas geros valios gestas. Lenkų koncernas reikalauja užtikrinti jam atitinkamus Klaipėdos terminalo paslaugų tarifus. Tam reikėtų perimti Klaipėdos terminalo valdymą, o Lietuvos pusė su tuo nesutinka.
Viceministras sako, kad atėjo laikas rimtai apsvarstyti visus variantus, ką toliau daryti su Mažeikių naftos įmone. Anot jo, „PKN Orlen“ prioritetas yra tęsti veiklą Lietuvoje ir pagerinti makroekonominius Mažeikių įmonės rodiklius. Kiti potencialūs žingsniai – parduoti dalį įmonės akcijų arba visą įmonę. Neatmetamas nė vienas scenarijus.
„Analitikai mano, kad „PKN Orlen“ galėtų parduoti 25 proc. Mažeikių naftos įmonės akcijų. Toks sandoris būtų palankiai įvertintas rinkoje. Panašiai, kaip ir visiškas „PKN Orlen“ pasitraukimas iš Mažeikių“, – rašo „Dziennik“. Jo turimomis žiniomis Plocko koncernas yra gavęs keltą dominančių pasiūlymų. Esą, norinčiųjų pirkti „PKN Orlen Lietuva“ sąraše visų pirma minimi rusų koncernai – „Rosneft“, TNK–BP, „Lukoil“ ir „Surgutneft“.
„PKN Orlen“ spaudos centras Lietuvos radijui nesutiko komentuoti šios informacijos. Spaudos biuro atstovė atsakė, kad oficialaus „PKN Orlen“ pranešimo spaudai šia tema šiuo metu nėra. Koncerno spaudos centras šiuo metu dirba be vadovo. Jam vadovavęs Davidas Piekarzas atleistas iš pareigų.
Lietuvos radijo kalbinti lenkų analitikai, nenorintys skelbti savo pavardžių, mano, kad ši publikacija spaudoje – tai logistinė viešųjų ryšių akcija, siekiant tokiu dramatišku ultimatumu priversti Lietuvos vyriausybę priimti koncernui palankius sprendimus. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Donaldo Tusko vyriausybė dramatiškai ieško būdų lopyti jau beveik 100 mlrd. zlotų siekiančią valstybės biudžeto skylę. Stambiausio šalies koncerno pelno dividendai galėtų būti rimta paspirtis prezidento rinkimų kampanijoje duotiems pažadams vykdyti.
D. Tusko vyriausybė ne kartą kritikavo prezidentą Lechą Kaczynskį, parėmus esą per brangiai Lenkijai kainavusią, nerentabilią „PKN Orlen“ investiciją į Mažeikių naftos įmonę.
Premjero patarėjas: komentuoti nelabai prasminga
Kaip Lietuvos radijui sakė Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius, komentuoti kiekvieną mėnesį pasirodančias panašias publikacijas – nelabai prasminga. Jis akcentavo, kad dėl „PKN Orlen“ keliamų problemų galima tartis ir ieškoti kompromiso, tačiau pripažino, kad Vyriausybė šiuo metu laukiam kol kompromiso link pajudės Lenkijos įmonė.
„Tokių publikacijų Lenkijos spaudoje pasirodo kiekvieną mėnesį ir Premjeras prašomas pakomentuoti tuos pranešimus. Bet Premjero atsakymas yra toks – kai bus oficialios žinios, kad „PKN Orlen“ tikrai tai daro, tada ir bus komentaras. Dabar labai sunku atskirti, ar tai yra „PKN Orlen“ derybinės pozicijos stiprinimas dėl geležinkelio tarifų, dėl Klaipėdos terminalo, ar tiesiog spaudos išsigalvojimas“, – Lietuvos radijui sakė V. Valentinavičius.“
Jis taip pat pridūrė, kad reaguoti į publikacijas, kurios pasirodo jau metus laiko, „nelabai prasminga“.
V. Valentinavičius, kalbėdamas apie Lenkijos koncerno keliamas logistikos problemas, sakė, kad tai – konkrečių derybų klausimas, o „PKN Orlen“, jo manymu, taip pat turi daryti „kažkokius kompromisus“.
Paklaustas, ar Vyriausybė derasi su „PKN Orlen“, Premjero patarėjas atsakė neigiamai.
„PKN Orlen“ irgi gali daryti kažkokius kompromisus. Kiekviena pusė turi savo poziciją ir reikia ieškoti kompromiso. Aš manau, kad Vyriausybė tiesiog laukia, kol „PKN Orlen“ pajudės kompromiso link“, – sakė V. Valentinavičius.
E. Masiulis: problemos per porą mėnesių neišsprendžiamos
Tuo metu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, kad „PKN Orlen“ skundai, esą visos jų problemos yra susijusios su prasta logistika ar „Lietuvos geležinkelių“ dominavimu, yra perdėti.
„Pirmiausiai niekas nekalba apie tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pernai kartu su „PKN Orlen“ atstovais pasirašė ilgalaikę sutartį dėl krovinių gabenimo. [Tai sutartis] su konkrečiais tarifais, su įsipareigojimais, kokius kiekius veš „PKN Orlen“ Lietuvos geležinkeliais. Ten yra abiejų įmonių vadovų parašai. Labai keista girdėti, kad tik pradėjus veikti ilgalaikei sutarčiai, pradedama sakyti, kad tarifai per aukšti, kad nėra galimybės tiesiai patekti į Latvijos uostus“, – sakė ministras E. Masiulis.
Jis pridūrė suprantantis, kokį svarbų vaidmenį logistika vaidina tokių įmonių kaip „PKN Orlen“ veikloje, tačiau, anot ministro, neįmanoma esamos situacijos tobulinti per mėnesį ar du.
„Kalbant apie Rengės atkarpos rekonstrukciją akivaizdu, kad ten dabar bėgiai yra išardyti, vykdoma techninių galimybių studija, po kurios bus parengtas projektas ir tada bus pradėti šios atkarpos atstatymo darbai. Žinant Lietuvos Respublikos įstatymus, visus aplinkosauginius ir kitus reikalavimus – du mėnesiai yra nerealus terminas tą įgyvendinti“, – sakė E. Masiulis.
Susisiekimo ministras Lietuvos radijui pridūrė, kad „PKN Orlen“ iki šiol neatsakė, kokią dalį eksportuojamos naftos sudaro logistikos ir transportavimo kaštai. Anot jo, nepatekus atsakymų į šiuos klausimus, labai lengva teigti, kad dėl šių problemų įmonės naftos kainos tampa nekonkurencingos.
„Tokių atsakymų neturime, taip manipuliuoti, ieškoti kažkur kaltų, būtų ne visai atsakinga“, – sakė E. Masiulis.
Nijolė Druto, Lietuvos radijas ir lrt.lt
