Kelių rajono seniūnijų bedarbius sukrėtė žinia, kad nuo vasaros jie pas Darbo biržos tarpininkus privalės važinėti į Panevėžį. Žmonės įsitikinę: taip kuriamas dirbtinis sietas neturintiesiems darbo mažinti. Birža to iš esmės neneigia.
Nuo birželio 1-osios nebelieka Panevėžio teritorinės darbo biržos Ramygalos nuotolinio klientų aptarnavimo centro. Nebedirbs ir Darbo biržos tarpininkė Raguvoje. Dėl to rajono valdžia ir bendruomenė labai sunerimusios, nes vadinamasis Ramygalos poskyris šiuo metu aptarnauja ne tik tenykštės seniūnijos, bet dalį Upytės seniūnijos ir atokiausio Panevėžio rajono krašto – Vadoklių seniūnijos – bedarbius.
Nei susisiekimo, nei pinigų
Pasak Ramygalos seniūno Valdo Chirv, apie uždarymą sužinota tik prieš kelias dienas. „Tai smūgis gyventojams, – tiesiai šviesiai sako jis, – nes dalis bedarbių gyvena už 30–40 kilometrų nuo Panevėžio, o autobusai kai kur tevažiuoja vos kartą kitą per savaitę. Ir tų pačių bilietai likusiesiems be pajamų sunkiai įperkami.“
Kelionė iš Ramygalos į Panevėžį dabar kainuoja apie 7–7,5 lito į vieną pusę. Tačiau seniūnijoje apstu atokių kaimų, iš kurių kelionė dar brangesnė. Jų gyventojai dabar Ramygalą pasiekia dviračiais.
Seniūnui pikčiausia, kad reformą sumanyta įgyvendinti nuo vasaros, kai nebevažinės net mokykliniai autobusai – jais vietiniai dar galėjo bent iki Ramygalos atvažiuoti.
„Aišku, galima prašytis ir kaimynų pagalbos, – sutinka V. Chirv. – Tačiau tai kainuotų gal dar daugiau, nes degalai brangūs.“
O gal visus į sostinę?
V. Chirv žiniomis, jų Darbo biržos nuotolinio klientų aptarnavimo centre registruota apie 600 bedarbių. Tad jį ypač piktina motyvas, dėl kurio centras uždaromas: esą jis nesiūlo bedarbiams darbo. „Gal, motyvuodami tuo pačiu, uždarykime ir Panevėžio darbo biržą ir siųskime visus bedarbius į Vilnių?“ – ironizavo pašnekovas ir svarstė, ar, palyginus nedarbo bei įdarbinimo procentus Ramygalos krašte ir Panevėžyje pagal gyventojų skaičių, jie negalėtų būti labai jau panašūs.
„Kiek darbo vietų yra, tiek“, – gūžčioja Ramygalos seniūnas. Taip, jų ne itin daug, tačiau darbo pasiūlo ir pati seniūnija, ir vietos verslas. Jiems Darbo biržos poskyrio uždarymas taip pat sukeltų nepatogumų.
„Vieninteliu tikslu tai daroma – kad sumažintų bedarbių skaičių, – įsitikinęs V. Chirv. – Kad jie spjautų ir būtų išbraukti iš Darbo biržos.“ Tada žmonės neteks 315 litų socialinės pašalpos, kurią ir taip gauti nėra taip paprasta, jei neatitinki tam tikrų kriterijų, o vis tiek turės iš kažko valstybei kas mėnesį mokėti po 72 litus privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.
„Ar Panevėžyje bus geriau? Ypač jei pasiūlys darbą už minimalų atlyginimą?“ – abejoja V. Chirv. Juk didžiąją dalį to minimumo – 300–400 litų surytų išlaidos degalams, kokį šimtą kitą kainuotų maistas ir galiausiai žmogui pragyventi liktų vos keli litai. O nesutikusieji dirbti už grašius juk tuoj pat lėktų lauk iš Darbo biržos sąrašų.
„Mažiausiai tūkstantį litų į rankas turėtų gauti žmogus, kad jam apsimokėtų tokį kelią važinėti“, – konstatuoja Ramygalos seniūnas.
Jokios logikos – tik problemos
Vadoklių ir Mikėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Edita Vanagienė, kurios krašte darbo neturi bemaž pusė gyventojų, Darbo biržos poskyrio uždarymą nedaugžodžiaudama pavadino smūgiu žemiau juostos.
Nedžiūgauja ir Vadoklių seniūnijos pavaduotojas Vytautas Kaupas, primenantis, jog bedarbiui nuvažiuoti į Panevėžį kartą per mėnesį neužtektų – jei pasiūlytų darbą, apsilankymų reikėtų mažiausiai trijų. Vos galą su galu suduriančio žmogaus išlaidos dar labiau išaugtų. O jei galiausiai paaiškėtų, kad jis siūlomam darbui vis dėlto netinkamas, pinigai būtų paleisti vėjais.
Nors Raguvoje atskiro Darbo biržos poskyrio nėra, čia reguliariai važinėja tarpininkė. Raguvos seniūno pavaduotojo Juozo Skorulskio skaičiavimais, jų krašte yra apie 300 bedarbių. Jie pas tarpininkę atvyksta ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš Miežiškių, Limeikių, net iš gretimo Anykščių rajono.
„Blogai bus – tragedija miestelyje... – neabejoja J. Skorulskis. – Žmonės nebeišgalės važinėti...“
Būsimais pokyčiais nėra patenkinta ir Daniūnų kaimo bendruomenė: maršrutinis autobusas iš Daniūnų į Panevėžį važiuoja tik dukart per savaitę – antradienį ir penktadienį. Atokiausių rajono vietovių Žižmių ir Užuraiščių kaimų susisiekimas su didmiesčiu dar prastesnis. Bendruomenės pirmininko Valentino Osipovo teigimu, kol kursuoja mokykliniai autobusai, jais dar galima nusigauti iki Ramygalos ir ten persėsti į kitą, vežantį į Panevėžį. Tačiau darbo pasiūlymas mieste bet kuriuo atveju būtų problema visiems, neturintiems nuosavo automobilio.
„Baigs paskutinius barstyti...“ – liūdną likimą savo krašto bedarbiams pranašauja V. Osipovas.
Bendruomenės pirmininkas neabejoja, kad skaudžiausiai nukentės didžiausi varguoliai. O tie, kurie dirba nelegaliai, ir toliau dirbs ir važinės į Darbo biržą. Kas bus rudenį, V. Osipovas bijo ir pagalvoti: žmonėms nebegaunant pašalpų, gali išaugti nusikalstamumas.
„Suprastume, jei naikintų etatą, o dabar darbuotoją perkelia į Panevėžį“, – neįžvelgė Darbo biržos reformos logikos V. Osipovas. Ypač kai šis darbuotojas turėdavo reikalų ne su 50–100, o 600–700 bedarbių.
Tik nereikia kelti sumaišties!
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas patvirtino: Ramygaloje dirbanti darbuotoja nuo vasaros perkeliama į Panevėžį. Priežastis – jų specialistai, kasdien atliekantys analizę, pastebėjo, jog Ramygaloje Darbo birža negali įgyvendinti savo pagrindinės funkcijos, t. y. įdarbinti žmonių. Kodėl? Nes darbo vietos šiame krašte nėra kuriamos.
Apskaičiuota, kad vienam darbo ieškančiam žmogui Krekenavoje esančiame panašiame centre tenka po 3–4 darbo rekomendacijas, Ramygaloje šis skaičius nesiekia ir vienos: t. y. per metus dviem darbo neturintiems ramygaliečiams pasiūlomas vienas darbas.
Anot V. Trofimovo, toks pat likimas laukia ir Joniškėlio nuotolinio klientų aptarnavimo centro.
Prieš imantis naikinti poskyrius, Panevėžio darbo birža esą konsultavosi ir su Lietuvos darbo birža, ir su prie jos esančia Trišale komisija. Ir nusprendė didinti valstybės tarnybos efektyvumą, apie kurį, pasak V. Trofimovo, dabar tiek daug kalba ir šalies prezidentė, ir Vyriausybė.
„Žmonių nepasitenkinimas suprantamas, – sutinka Panevėžio darbo biržos direktorius, – bet šiuo metu pagrindinė darbo vietų koncentracija vis dėlto lieka didesniuose miestuose.“
O bedarbių nuogąstavimai, kad per toli bus važinėti į Darbo biržą, kad nebus kuo, anot V. Trofimovo, nepagrįsti. Esą yra daug žmonių, gyvenančių ne ką arčiau, bet važinėjančių į Panevėžį ir čia dirbančių.
V. Trofimovo įsitikinimu, seniūnai tik kelia sumaištį, mat yra tuo suinteresuoti – po reformos neva jiems patiems teks važinėti į Panevėžį tvarkyti dokumentų dėl viešųjų darbų. „Dabar užtenka iš antro aukšto nusileisti į pirmą.“
Nori išjudinti ir atsijoti
Darbo biržos vadas neslepia manantis, jog permainos padės atsikratyti veltėdžių, kurie iš tikrųjų nenori dirbti, o registruojasi tik dėl pašalpų. Visiems kitiems teks perlipti per tai, ką V. Trofimovas vadina „psichologiniu nusiteikimu“. „Juk aišku, kad ramygalietis prašys darbo Ramygaloje ar arčiau jos, kaip ir uteniškis neieškos darbo Panevėžyje“, – Darbo biržos direktorius įsitikinęs, jog žino, kur čia šuo pakastas: rajono gyventojai „nemato mobilumo galimybių“.
„Kviesdami į Panevėžį tikrai ieškančiuosius darbo, išjudinsime juos, – sako. – Jie ateis dirbti, o tie, kurie vengia darbo, greičiausiai atsisijos.“
Pasiteiravus, ar, jo nuomone, kone šimtą kilometrų iki darbo priverstą važinėti žmogų tenkintų šiuo metu dažniausiai siūlomas minimalus atlyginimas, V. Trofimovas atsakė: nieko čia nepadarysi, kokie atlyginimai Lietuvoje yra, tokie yra.
Tad kokiu būdu jiems atsivers platesnės galimybės įsidarbinti važinėjant į Panevėžį, lieka neaišku. Nepavyko išsiaiškinti, ir kieno – vietinės ar Lietuvos darbo biržos – iniciatyva Ramygalos ir Raguvos bedarbiai paliekami be tarpininkų. „Mažiau svarbu, kieno iniciatyva, – svarbu, dėl ko“, – sako Panevėžio darbo biržos direktorius.
Daiva Savickienė
Panevėžio balsas
