„Žinome, kiek yra nepasitikėjimo verslu ir vienas kitu. Tačiau jaunoji karta, kuri dabar ateina iš universitetų, mokyklų, pozityviai žiūri į verslininko karjerą ir tai rodo, kad mūsų visuomenėje vyksta lūžis ir matysime draugiškesnę verslui aplinką“, – penktadienį komentuodamas naujo tyrimo rezultatus sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Tyrimas rodo, kad 83 proc. jaunuolių ne tik svajoja, bet ir ketina kurti savo verslą.Tačiau kartu pats ūkio ministras pripažino, kad tyrime gali būti ne visai tiksliai suprasti terminai. Visgi, pasak R. Žyliaus, tai, kad jaunuoliai nori būti privačiame sektoriuje ir jog jiems verslas – ne bauginantis, o svajones įkvepiantis žodis, yra pagrindinė mintis.
„Kai mokiausi paskutinėse klasėse ir jeigu manęs būtų paklausę, ar direktorius yra verslininkas, tai būčiau pasakęs, kad verslininkas. Nors didžiąja dauguma atvejų paaiškėja, kad jis yra samdomas darbuotojas ir nepatenka į verslo darymo kategoriją“, – savo pavyzdį pateikė ministras.
Tyrimų agentūros RAIT duomenimis, apklausus 16–25 metų amžiaus atrankos kriterijus atitinkančių moksleivių ir studentų, paaiškėjo, kad 83 proc. jų norėtų įsteigti savo verslą. Labiausiai jaunimą vilioja IT, pramogų ir turizmo verslas. 16 proc. jaunų žmonių nenorėtų pradėti verslauti, o 7 proc. atsakė, kad svajonių verslo apskritai neturi, nes idėja būti verslininku jiems nepatraukli.
„Mano hipotezė – ateina kita karta ir joje mes ne šiaip matome norą būti verslininku. Kita vertus, ne tik į šią kartą turime dėti viltis, bet pasižiūrėti, kad visa visuomenės struktūra akivaizdžiai keičiasi.
2011-ųjų metų pirmą ketvirtį lyginant su 2010-ųjų, turime 16 proc. daugiau įsteigtų įmonių. Matome, kad visos amžiaus grupės dalyvaujančios apmąstymuose, ar daryti verslą, iš tikro yra pasiruošę, mato tame prasmę. Šiandien mūsų visuomenėje yra galbūt ne tiek nepasitikėjimas verslu, kiek nepasitikėjimas vienas kitu“, – samprotavo R. Žylius.
Pasak ministro, tai, kad žmonės ganėtinai sunkiu laikotarpiu, praėjus krizei, su dideliu entuziazmu ir pakilimu eina kurti verslų, nuteikia optimistiškai ne tik laukiant naujos kartos, bet ir tai, ką matome šiandieninėje struktūroje.
„Tokia yra realybė: tie žmonės, kurie yra paskutinėse klasėse, jie neturi pinigų įsteigti verslą. Jie gali paprašyti tėvų arba steigti tuos verslus, kurie reikalauja itin mažai pradinių pinigų. Pinigus turi tie žmonės, kuriems yra virš 30 metų, kurie turi kažką susikaupę. Ir būtent jų požiūrio pasikeitimas ir noras steigti verslus yra šiandienos augimo pagrindas“, – tikino ūkio ministras.
Remiantis tyrimu, verslesni Lietuvoje yra vaikinai – 89 proc. jų ir 79 proc. merginų nurodė, kad norėtų turėti savo verslą, 20 proc. merginų verslininkėmis būti nenorėtų. Be to, verslą drąsiau steigtų tie jaunuoliai, kurių tėvai turi savo verslą – 36 proc. jų jau norėtų turėti savo verslą po 4–5 metų.
Verslumas priklauso nuo gaunamų pajamų: jaunuoliai, turintys mažiausią perkamąją galią – iki 600 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį – dažniau nurodė, kad dar nėra apsisprendę, kada ketintų imtis savo verslo.
Vytenis Radžiūnas
