"Pagrindinis motyvas, kuris ateina į galvą, - noras paspartinti Lietuvos derybas su "Gazprom", nes iš premjero viešų komentarų galima spręsti, kad pastaruoju metu derybos sulėtėjusios ar apskritai nevyksta. Todėl tai gali būti tiesiog derybinis ėjimas. Žinoma, gali būti ir kitų priežasčių, galbūt yra teisinių motyvų, kodėl "Lietuvos dujoms" vertėtų kelti ieškinį, nes žinome, kad 2012 metais Vyriausybė yra pateikusi ieškinį Stokholmo arbitražui, ir tas procesas nėra pasibaigęs. Sunku pasakyti, kokie galėtų būti teisiniai motyvai", - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas.
Vis dėlto jis nesiryžo spėlioti, kaip toks Energetikos ministerijos žingsnis gali paveikti derybas su "Gazprom".
"Nėra aišku, kiek šis naujas žingsnis gali turėti realios įtakos tam, kad "Gazprom" pakeistų kainodarą ir gamtinių dujų kainą Lietuvai. Kol nėra pateikta daugiau detalių ir šio siūlymo motyvo, atrodo, kad tai yra veikiau vidaus politikai nukreiptas žingsnis, kuriuo siekiama parodyti, kad Vyriausybė deda pastangas, derėdamasi su "Gazprom" dėl palankesnių dujų tiekimo sąlygų. Galbūt tuo pačiu tikimasi, jog ir "Gazprom" sureaguos į tai - aktyviau dalyvaus derybose", - BNS dėstė R.Vilpišauskas.
Kartu jis pabrėžė, jog Energetikos ministerija tokį žingsnį turėjo derinti su "E.ON", nes kitaip pritrūks balsų, akcininkams balsuojant dėl ministerijos siūlymo. Kitaip, politologo manymu, tai tebus viešųjų ryšių akcija.
"Sunku pasakyti. Reikėtų daugiau informacijos, ar šis sprendimas buvo iš anksto koordinuotas su Vokietijos akcininku. Aš manau, kad būtų buvę protinga tai daryti ir koordinuoti Lietuvos Vyriausybės poziciją, nes be Vokietijos akcininko palaikymo tokius sprendimus priimti nepavyks, ir tai teliks tik viešųjų ryšių žingsnis", - BNS sakė R.Vilpišauskas.
R.Vilpišauskas pažymėjo, jog dabartinė Vyriausybė sau prisiima pernelyg daug nuopelnų, teigdama, kad neva dėl jos pastangų sumažėjo dujų importo kainos.
"Tokiu teiginiu Vyriausybė prisiima pernelyg daug nuopelnų sau. Tai yra tam tikras vidinis prieštaravimas - jeigu tai būtų pasiekta Vyriausybės pastangų dėka, nereikėtų papildomų pastangų tam, kad derybos su "Gazprom" būtų rezultatyvios ir naudingos Lietuvai. Dabar matome, kad kaina sumažėjo energetikos žaliavų rinkoje. Tai rodo, kad derybos su "Gazprom" yra nerezultatyvios", - BNS sakė ekspertas.
Kai kurie kiti BNS kalbinti rinkos ekspertai taip pat mano, kad dujų kaina Lietuvai sumažėjo tik dėl to, kad mažėja naftos kaina, o ne dėl Vyriausybės pastangų.
Dujų kaina Lietuvai šiuo metu priklauso nuo formulės, patvirtintos "Lietuvos dujų" ir "Gazprom" vadovų parašais.
Jau anksčiau skelbta, jog "E.ON" pradeda pasitraukimą iš Rytų Europos rinkų. Tuomet Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius tikino, kad Vyriausybė "gerai žino" apie "E.ON“ planus Lietuvoje ir visame regione.
Lietuvos valdžia jau kurį laiką derasi su "E.ON" dėl 38,9 proc. dujų perdavimo sistemos operatorės "Amber Grid" akcijų išpirkimo. Pasak šaltinių, dėl kainos jau suderėta, tačiau ji neatskleidžiama - kai kurių ekspertų nuomone, už akcijas jis galėtų gauti ne mažiau kaip 200 mln. eurų. Pats Vokietijos koncernas iki šiol nieko nekomentuoja.
2002 metais vokiečiai už "Lietuvos dujų" (pernai ji buvo pertvarkyta į dvi įmones) akcijas sumokėjo 116 mln. litų, o pagal sąlyginio deponavimo sutartį specialiojoje sąskaitoje laiko dar 34 mln. litų, kurie iki šiol nėra išmokėti, nes, anot "E.ON"Vyriausybė neįvykdė tam tikras sąlygų, daugiausia susijusių su dujų rinkos reguliavimu bei "Lietuvos dujų" pelningumu.
Tikėtina, kad derybos dėl "E.ON Ruhrgas International" valdomų trijų įmonių akcijų pardavimo susijusios ir su šios sumos išmokėjimu.
„E.ON“, be to, valdo 38,9 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ ir 11,76 proc. "Lesto" akcijų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
