Šių metų 2 ketvirtis buvo pirmasis po 6 ketvirčių pertraukos, kai Lietuvos įmonių pardavimai augo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Labiausiai stiebėsi pramonės ir transporto įmonių pardavimai.
Geriau sekėsi didžiosioms įmonėms ir tai nulėmė bendrą teigiamą rezultatą. Tai atsispindi ir CR reitinge. Pavyzdžiui:
- iš 224 stambiausių pramonės įmonių net 60 proc. yra mažai rizikingos, 32 proc. – vidutinės, o 7 proc. – didelės rizikos CR reitingo grupėse.
- iš 612 vidutinių įmonių jau tik 30 proc. yra mažos, 55 proc. – vidutinės, 12 proc. – didelės rizikos.
- iš 4 800 smulkių pramonės įmonių 15 proc. yra mažos rizikos, pusė – vidutinės, net 28 proc. – rizikingos.
Pažiūrėkime į vieną šakų, apie kurios atsigavimą dažnai kalbama – baldų pramonę. Iš 74 stambių ir vidutinių įmonių didelės rizikos grupėje yra tik 16 proc. įmonių, o iš 588 smulkių įmonių rizikingų yra net 48 proc. – jos dirbo daugiausia vidaus rinkoje.
Didmeninėje prekyboje irgi panaši padėtis – iš 270 stambiausių įmonių geros rizikos grupėms priskiriama 64 proc. įmonių, iš 939 vidutinių – 54 proc., o iš 5 168 smulkių – tik 24 proc.
Transporto sektoriuje vaizdas šiek tiek kitoks – stambiausios įmonės buvo didžiausios išsimokėtinai pirkusios klientės. Vidutinės įmonės – mažiau rizikingos. Išlikusių rinkos dalyvių padėtį pataisė ir sumažėjęs konkurentų būrys.
Vienas iš šių metų bendrojo vidaus produkto augimą nulemsiančių veiksnių – mažmeninės prekybos apimtis metų pabaigoje. Nežinia, ar ji Lietuvoje liks tik šiltojo metų laiko užsiėmimas (kaip 2009 metais), ar įvyks mažas Kalėdų stebuklas.
2010 metų rugsėjo mėnuo buvo pirmasis nuo krizės pradžios, kai užfiksuotas metinis mažmeninės prekybos augimas (faktinėmis kainomis). Jos apyvarta šių metų rugsėjį (be prekybos degalais ir automobiliais) per metus padidėjo +0,4 proc.
Maisto, tabako ir alkoholio prekybos apyvarta 2010 metų rugsėjį per metus palyginamosiomis kainomis mažėjo -4,5 proc., o faktinėmis tik -0,5 proc. Toks skirtumas dėl to, kad maisto produktų kainos 2010 metais ėmė kilti.
Ne maisto prekių prekybos apyvarta 2010 metų rugsėjį per metus palyginamosiomis kainomis didėjo +4,4 proc., o faktinėmis – +1,7 proc. (pirmą kartą po 21 mėnesio pertraukos).
Ne maisto prekių apyvartos mažėjimas buvo ankstesnis ir didesnis. Šiemet, geriausiu atveju, maisto prekių apyvarta pasieks 2007-ųjų lygį, o ne maisto prekių – 2006 metų lygį. Tų šakų, kuriose pastebimas aiškus atsigavimas, pavyzdžiui, garso technikos, apyvarta pernai buvo kritusi į 2003 metų, o šiemet sieks 2004-ųjų lygį.
Nesinori veltis į diskusijas dėl mokesčių sistemos. Tačiau jei eksportuotojams palankesnis mažas pelno mokesčio tarifas, o vidaus rinka jautresnė aukštiems pridėtinės vertės mokesčiui ir akcizams, – ir kitais metais turbūt nebus vidaus rinkos skatinimo, išskyrus Europos Sąjungos pinigų pumpavimą į žemės ūkį.
Kol kas atrodo, kad daugelis vartotojų mielai sutiktų, kad viešai būtų kuo mažiau kalbama apie ekonomikos atsigavimą, nes tokios kalbos greitai paskatina gamintojus didinti kainas. Atrodo, kad kai kas keldamas kainas norėtų pakartoti 2007-ųjų „sėkmės istoriją“.
Tikriausiai praėjusį savaitgalį matėme grūstis prie kai kurių prekybos centrų, jiems paskelbus išpardavimą. Kol kas negalime kalbėti apie tvarų vidaus rinkos augimą – prekybininkai ir toliau apyvartas stengsis išlaikyti krizės įkarštyje išbandytomis priemonėmis.
Romualdas Trumpa yra „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas.
