Penkios didžiausios Lietuvos darbdavių organizacijos išreiškė pritarimą administracinę naštą mažinantiems Darbo kodekso pakeitimams, kuriuos ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad pasiekti susitarimą tarp darbdavių ir darbuotojų labai sunku, o dėl nedidelės dalies neatsakingų darbdavių esą nukenčia visi.
„Dauguma Lietuvos darbdavių elgiasi atsakingai su savo darbuotojais. Žinoma, kaip ir visur, yra to deguto šaukštas, kuris viską sugadina. Yra bėda ta, kad Lietuvoje įstatymai surašomi tiems, kurie yra blogiukai, ir tada kenčia visi“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ ketvirtadienį kalbėjo R. Skyrienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko nuomone, darbuotojų ir darbdavių nesutarimo problema yra ne pačiame Darbo kodekse, kuris esą yra gana liberalus, o darbdavio požiūryje į darbuotoją.
„Darbdavys darbuotoją vertina daugiau kaip gamybos priemonę, o ne kaip socialinį partnerį. Mes, kaip darbuotojų atstovai, priversti įjungti įvairius saugiklius, kad tas darbuotojas nebūtų nuskriaustas“, - laidoje kalbėjo A. Černiauskas.
„Patikimas darbdavys“
„Profesinės sąjungos pasakoja tik blogus įvykius, o tai, kad yra labai daug įmonių, kurioms darbuotojas yra partneris, o ne darbo įrankis, kurie rūpinasi jais – tai yra įmonės atsakomybė rūpintis darbuotojais, jų kvalifikacija,“- kritiką atremia R. Skyrienė.
Ji siūlo gerinti padėtį darbo rinkoje, įvedant „patikimo darbdavio“ statusą:
„Jeigu mokesčių mokėtojai turi „patikimų“ statusą, gal mes galėtume įvesti darbo rinkoje „patikimo darbdavio“ statusą pagal tam tikrus parametrus ir jam laisviau traktuoti kai kuriuos Darbo kodekso punktus? Gal tada tas blogasis darbdavys iš pavydo pradės geriau dirbti?“
Kam reikalinga Trišalė taryba?
Anot R. Skyrienės, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas atsisako net svarstyti klausimus, jeigu iš pradžių dėl jo nėra sutarimo Trišalėje taryboje, kur kompromisą rasti tikrai sunku:
„Trišalė taryba negali sutarti dėl paprastų dalykų – klausimas apskritai, ar ji reikalinga. Jei nėra sutarimo dėl smulkių dalykų, kas bus, jei akademikai atneš naujesnį Darbo kodeksą.“
A. Černiauskas kaip tik pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicijai pirmiausia sulaukti susitarimo iš darbdavių ir darbuotojų, ir tik tada eiti prie įstatymų. Jis pabrėžia, kad kol kas Lietuvos darbuotojai Europos kontekste yra nepavydėtinoje sitaucijoje. „Pagal darbo užmokesčio dydį matome, kad Lietuvoje darbo užmokestis yra trečias nuo galo. Kai pasikeis požiūris, kai bus galima tartis per kolektyvinę sutartį ir tada priimti visus sprendimus, diskusijos dėl Darbo kodekso išnyks.“
