Stebint pasaulyje vis labiau įsismarkaujančias diskusijas dėl kylančių naftos kainų, kurios pastarosiosmis dienomis dėl įvykių Rytų šalyse muša rekordus, „Balsas.lt“ kalbina „DnB Nord“ banko vyriausiąjį analitiką Rimantą Rudzkį. Su profesoriumi kalbamės apie naftos kainų pagrįstumą, priežastis, kurios lemia degalų kainų kilimą ir lietuvius išlepinusį laikotarpį prieš krizę.
Pasaulyje naftos kainos, regis, auga ne dienom, o valandom. Jūsų nuomone, kiek baimė dėl išaugsiančios naftos kainos yra pagrįsta ir kiek spekuliacinė?
Dėl neramumų Rytų šalyse yra įvertinamas rizikos faktorius, niekas neatsakys, ar tikrai bus naftos tiekimo problemų, kaip ir niekas tiksliai nežino, ar neramumai nepersikels į Saudo Arabiją ar Kuveitą. Kadangi yra tikimybė, kad neramumai gali išplisti, o tada tikrai su tiekimu iškiltų problemų, spekuliantai tai taip pat išnaudoja. Dėl to naftos kainos pastaruoju metu kyla stebėtinai greitai. Panika naftos rinkų biržose yra pakankamai didelė.
Kaip brangstanti nafta atsiliepia Lietuvos valstybės ekonomikos atsigavimui?
Vakarų šalys nerimauja, kad naftos brangimas gali sustabdyti ekonomikos atsigavimą, o Lietuvai tai yra dar skaudžiau, nes mes esame skurdi šalis, santykiniai degalams išleidžianti didesnę negu turtingosios šalys savo pajamų dalį. Su naftos kainomis susijusios ir dujų kainos. Kadangi dujų rinkoje mes esame visiškai priklausomi nuo vienintelio šaltinio, o dujų kainas mums skaičiuoja pagal naftos kainas, naftos brangimas gali vesti prie dujų kainų didinimo.
Kokias matote išeitis iš šios situacijos? Kas galėtų padėti atpiginti degalus?
Degalų brangimas yra neišvengiamas, lietuviams reikia su tuo susitaikyti. Reikia pradėti labiau taupyti: nevažinėti su daug degalų eikvojančiais automobiliais, labiau naudotis visuomeniniu transportu. Prisiminkime, kaip pasaulis darė prieš keliasdešimt metų, kai buvo kilusios visiškai analogiškos krizės: šalys įvesdavo taisyklę, kad negalima lengvuoju automobiliu važiuoti vienam. Nėra kito kelio, kaip įjungti taupymo režimą.
Taip pat būtinas mūsų šilumos ūkio pertvarkymas pereinant nuo dujų prie vietinių šaltinių, biokuro. Degalai atpigtų, jeigu mes sumažintume akcizą, bet kas iš to? Kuras atpigtų gyventojams, bet neatpigtų šaliai, nes, kai gyventojas sumoka akcizą, jis sumoka į biudžetą, pinigai lieka šalyje. Nieko padaryti prieš kuro brangimą negalime, reikia pereiti prie taupesnių automobilių, technologijų, naudojančių vietinį kurą, ką reikėjo jau seniai daryti.
Paprasti gyventojai gali susiveržti diržus ir degalus naudoti taupiau. O ką daryti verslui?
Žinoma, kad degalų brangimas verslui, pavyzdžiui, vežėjams, atsiliepia neigiamai, nes auga savikainos sąnaudos. Tokiu atveju, arba daraisi nekonkurencingas, arba dirbi nepelningai. Visada, kai degalai brangsta, kelių transportui būna blogai, tačiau, tarkime, pervežėjams laivais ar geležinkeliams situacija gerėja, nes, kai kelių transportas brangesnis, daugiau renkasi geležinkelius ar vandens transportą. Lietuvoje mes daugiausiai eksportuojame automobilių vežėjų paslaugas, todėl jiems, žinoma, blogai, nes kylant degalų kainoms, jiems mažėja darbo ir auga jų paslaugos savikaina.
Ekonomikoje ilgainiui visada vyksta struktūriniai pertvarkymai, jeigu kokia nors veikla tampa ekonomiškai nepagrįsta, jinai slopsta, auga kita veikla. Šiuo metu mūsų vežėjams reikia dar labiau siekti sąnaudų mažinimo, pelningų maršrutų ieškojimo ir tikėtis, kad šitas degalų brangimas yra laikinas. Jeigu kaina išsilaikys aukštai, darbo jiems sumažės, o jei sumažės, vadinasi, silpnesni pasitrauks iš rinkos. Neieškokime stebuklingų sprendimų, neturime stebuklingos lazdelės, yra taip, kaip yra. Prieš krizę mes šiek tiek išlepome, reikia stengtis būti konkurencingais, reikia mėginti prognozuoti būsimą situaciją, nes kol kas, déjà, tenka pripažinti, kad bent jau per artimiausius metu niekas nežada degalų pigimo.
Neramumai Libijoje augina degalų kainas Lietuvoje (papildyta)
Geithneris: pasaulis pajėgus susidoroti su naftos kainomis
Dėl situacijos Libijoje OPEC gali padidinti naftos gavybos kvotas
