Skirtumai tarp namų ūkių pajamų – vieni didžiausių Europoje
„Apie nelygybę dažnai kalbama lyginant namų ūkių pajamas. Santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų vidutinių pajamų Lietuvoje yra gana didelis – 7,3 karto 2010 metais. 2011 metais šis santykis sumažėjo, bet vis tiek Lietuva yra gana aukštai ES šalių sąraše. Statistikos departamentas sumažėjimą aiškina metodikos pakeitimu, o realiame gyvenime nedaug kas galėjo pasikeisti per metus“, – sakė R. Lazutka, kalbėdamas ketvirtadienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje.
Anot jo, skirtumai yra didžiuliai. „Apatinio penktadalio pajamos yra apie 600, viršutinio – apie 6000 litų. Krizės metu šiek tiek daugiau krito viršutinio sluoksnio gyventojų pajamos, bet vis tiek ši nelygybė yra viena didžiausių Europoj“, – teigė R. Lazutka.
Įmonės konkurencingumas darbuotojų nešildo
Pasak R. Lazutkos, apie pajamų pasiskirstymą tarp gamyboje dalyvaujančių darbo ir kapitalo nelabai norima viešai kalbėti.
„Dažniausiai sakoma, jog žmonės mažai uždirba dėl to, kad darbo našumas Lietuvoje yra mažas. Sakoma, nenorėkite uždirbti tiek, kiek Norvegijoje, nes darbo našumas yra mažas. Darbo našumas Lietuvoje sudaro apie 60 proc. ES vidurkio, tačiau atlyginimai yra keletą kartų mažesni. Pas mus atlyginimas turi šiek tiek didesnę perkamąją galią, nes mūsų kainų lygis sudaro maždaug apie 70 proc. ES kainų lygio vidurkio, bet vis tiek skirtumai yra didžiuliai“, – aiškina sociologas. Anot jo, argumentas, kad verslininkai investuoja labai daug kapitalo, o darbuotojų samdo nedaug, neatitinka tikrovės.
„Lietuvos ūkis remiasi tradicine gamyba, kur kapitalo reikia mažiau, o rankų daugiau. Bet jei darbdavys siūlo dirbti už minimalią algą, o nesutikus grasina susirasti kitą darbuotoją, žmogus neturi kur dėtis, nes žino, kad darbo biržoje jam taip pat nieko nepasiūlys“, – sakė R. Lazutka.
Jo teigimu, streikų, kurie galėtų bent iš dalies pakeisti tokią padėtį, Lietuvoje, išskyrus pedagogų, praktiškai nebūna. Tačiau tai, anot R. Lazutkos, iš dalies susiję su tuo, kad galimybę rengti streikus labai apriboja įstatymai. Derybas ir bet kokį kitą dialogą dėl atlyginimų, anot sociologo, apsunkina ir didelis nedarbas.
R.Lazutka kritikuoja ir kai kada naudojamus argumentus, kad didinant atlyginimą didės gaminių kaina ir mažės jų konkurencingumas rinkoje. „Kas iš to darbuotojams, kad mūsų įmonės konkurencingos tarptautinėse rinkose, jeigu darbuotojo atlyginimas nuo to nepriklauso?“ – sako jis.
Darbo našumo ir atlyginimo santykis dirbantiems žmonėms, anot R. Lazutkos, palankiausias yra Jungtinėje Karalystėje. Lietuva yra antra nuo galo – mes lenkiame tik Slovakiją.
Bedarbio pašalpa – juokinga
„Mane ima juokas, kai sakoma, kad žmonės Lietuvoje nenori dirbti, nesistengia susirasti darbo. (...) Ko gero, darbdaviai, sakydami, kad sunku susirasti darbuotoją, yra tuo įsitikinę. Bet jeigu būtų varžomasi dėl gerų darbuotojų, algos kiltų“, – konferencijoje Seime teigė R. Lazutka.
Jo teigimu, yra tokių, kurie neturi darbo ir neina į darbo biržą, nes nieko nesitiki, yra tokių, kurie eina norėdami gauti pažymą, tačiau apibendrintai kalbėti, kad nedirba tie, kurie tingi, nereikėtų.
„Dalis žmonių, kurie netenka darbo ir neturi kito šeimoje dirbančio asmens, patenka į pašalpų gavėjų gretas. Draudimas nuo nedarbo Lietuvoje yra praktiškai panaikintas. (…) Ta bedarbio pašalpa juokinga. Ankstesnės valdžios nustatyta, kad pašalpa negali būti didesnė už MMA, atskaičius mokesčius, nors kai kurie bedarbiai gal gavo kelis kartus didesnius atlyginimus ir sumokėjo gerokai daugiau mokesčių“, – sakė R. Lazutka.
Ekonomistas ir sociologas kritikavo ir tai, kad bedarbio pašalpa mokama labai trumpą laiką. Jam užkliuvo, kad skiriant pašalpas itin mažas pajamas turintiems žmonėms „prisimenama, jog Lietuvoje yra kontrabanda“. Anot R. Lazutkos, tuomet kovojama ne su tais, kurie veža kontrabandą dideliais kiekiais, o su tais, kurie veža penkis butelius degtinės, kad išgyventų.
R.Lazutka kritikavo ir sumažintas pirmą savaitę mokamas ligos pašalpos išmokas iki 40 proc. Jo teigimu, žmonės serga kaip sirgo, kreipiasi į gydytojus, bet nenori tos pašalpos ir eina į darbą.
Dvi dienas Seime vykstančioje konferencijoje, Lietuvos ir užsienio specialistai analizuoja priežastis, dėl kurių skirtingų interesų grupių atstovai negirdi vieni kitų, dalijasi patirtimi, kaip netolygaus darbo ir kapitalo apmokestinimo sąlygomis, nykstant viešajam sektoriui regionuose bei vis dar nepakankamai aktyviai dirbant profesinėms sąjungoms, pasiekti, kad priimant svarbiausius sprendimus būtų atsižvelgiama į kiekvienos pusės nuomonę.