„Pajininkų Nacionalinėje kredito unijoje buvo 3 100, o „Švyturio taupomojoje kasoje“ – šiek tiek daugiau kaip 500“, – žurnalistams sakė R. Kuodis. Tiesa, nukentės tie, kurių įnašai unijose viršijo 100 tūkst. eurų sumą.
Pasak jo, indėlių suma Nacionalinėje kredito unijoje sudarė 123 mln. litų, o „Švyturio taupomojoje kasoje“ – 18,3 mln. litų. Skaičiuojama, kad Nacionalinės kredito unijos neigiamas kapitalas sudarė apie 24 mln. litų, Švyturio taupomosios kasos – apie 1,5 mln. litų. Turimų lėšų pakaks išmokėti indėlių draudimo išmokos.
„Taip, nemaža dalis to fondo lėšų buvo panaudota „Snoro“ bylos atveju, bet, kaip minėjau, tai yra santykinai nereikšmingos sumos, turint omeny valstybės finansų būklę. Manau, esamų lėšų pakaks“, – teigė jis.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas patvirtino, kad abiejų unijų, kurių veiklą centrinis bankas sustabdė, vadovybė veikė tokiu pačiu principu – turtas buvo įkeitinėjamas už jo vertę žymiai viršijančias sumas.
„Bendras bruožas yra toks, kad vis dėlto geriausias būdas apvogti finansų instituciją yra ją turėti. Ir panašu, kad šiuo atveju buvo sąmoningai veikiama išduodant paskolas nebesitikint, kad jos sugrįš, išduodant jas tikrai už menkos vertės turtą, parodant, kad to turto vertė yra didesnė“, – aiškino ekonomistas ir pabrėžė turto vertintojų atsakomybę.
„Reikia labai gerai pasižiūrėti į turto vertintojų atsakomybę, kodėl jie pasirašo po tokiais dalykais. Manau, kad čia bus platesnės gijos“, – dėstė jis.
Paskolos buvo išduodamos „vienadienėms“, neaiškios reputacijos įmonėms. Abiejose kredito unijose figūruoja tos pačios įmonės.