R. Dargis aiškino, kad Lietuva tokioje padėtyje atsidūrė per keturis konservatorių vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus.
„Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius. Todėl mūsų Baltijos kaimynės šiandien yra daug geresnėje padėtyje nei mes“, - lrt.lt aiškino LPK prezidentas.
R. Dargio manymu, Latvijai pralenkti Lietuvą padėjo ir tai, kad ji skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tuo metu lietuviai „viską darė patys, krizės metu mokėdami už skolintus pinigus triskart brangiau nei mokėjo kaimynai“.
Savo vertinimus LPK prezidentas grindžia Pasaulio ekonomikos forumo (PEF), "Eurostat", Statistikos departamento ir Baltijos valstybių centrinių bankų duomenimis.
Pagal PEF vertinimą, Lietuvoje valstybės reguliavimo našta yra kelis kartus didesnė nei Estijoje bei dvigubai sunkesnė nei Latvijoje.
Tiesioginių investicijų santykis su BVP 2008 m. Estijoje siekė 7,28 proc., Lietuvoje – 4,14 proc., Latvijoje – 3,77 procento. O 2012 m. pirmavo Estija (6,98 proc.), į antrą vietą pakilo Latvija (1,69 proc.), trečioje vietoje liko Lietuva su 0,05 procento.
